Bengalūras, Indija – Pasilenkęs į priekį, ant stalo padėjęs rankas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį perdavė aiškią žinią šalies energetikos sektoriaus lyderiams: jiems reikia planuoti Vakarų importo nuosmukį, nukreipiant dėmesį nuo Europos į Aziją.
Kremliaus požiūriu ta direktyva yra prasminga. JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija jau uždraudė Rusijos energijos importą. Be to, Europos Sąjunga patiria vis didesnį JAV ir valstybių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, spaudimą įvesti Rusijos naftos ir dujų embargą, reaguojant į Maskvos besitęsiantį karą Ukrainoje.
Tačiau, anot analitikų, infrastruktūros apribojimų, politinio spaudimo ir prastos ekonominės paklausos kokteilis gali neleisti Azijos rinkoms įsisavinti energijos tiekimo, kuris kitu atveju būtų nukreiptas į Europą, jei Briuselis iš tikrųjų uždraus visus Rusijos angliavandenilius. Išsivysčiusios Europos šalys sudaro beveik du trečdalius Rusijos dujų eksporto ir pusę jos parduodamos naftos.
Dauguma Rusijos vamzdynų yra nutiesti geografiškai taip, kad atitiktų Europos rinkas ir negali tiekti Azijos. Du didžiausi Rusijos klientai iš Azijos – Japonija ir Pietų Korėja – yra Vakarų sąjungininkės, kurios greičiausiai patirs stiprų JAV spaudimą vengti bet kokio energijos importo padidėjimo. Kinija, didžiausia Rusijos naftos importuotoja, stebi ekonomikos sulėtėjimą dėl COVID-19 užblokavimo, kuris tik sumažins jos energijos badą.
„Jei ES įgyvendins visišką draudimą, aš neįsivaizduoju, kaip Azijos rinkos galės patenkinti šią paklausą“, – „Al Jazeera“ sakė Hari Seshasayee, Wilsono centro bendradarbis. „Iki 2022 m. pabaigos Rusijai gali tekti sumažinti naftos gavybą 30 proc.
Šiuo metu ES neturi „vieningos pozicijos“ dėl Rusijos energetikos embargo, pirmadienį pranešė Vokietijos laikraštis „Die Welt“, cituodamas aukščiausią bloko diplomatą Josepą Borellą. Vokietija ir Vengrija yra tarp šalių, nerimaujančių dėl staigaus energijos kainų padidėjimo, jei jos nustos pirkti rusišką naftą ir dujas.
Tuo tarpu ES bando sukurti mokėjimo mechanizmą, kuris leistų šalims laikytis finansų sektoriaus sankcijų Maskvai ir Kremliaus diktato, kad Europos valstybės perka energiją rubliais.
Tačiau naftos rinkoje analitikai mano, kad „laiko klausimas, kada Europa įves Rusijos naftos ir produktų embargą“, – naujienų agentūrai „Al Jazeera“ sakė Lydia Powell, Naujajame Delyje įsikūrusio Observer Research Foundation vyresnioji bendradarbė. Tai galėtų sumažinti keturis milijonus barelių per dieną iš pasaulinės žalios naftos rinkos, sakė Powellas.
Suvokdama šias rizikas, Maskva jau keletą metų bando sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų pirkėjų. 2012 metais Putinas atidarė Rytų Sibiro ir Ramiojo vandenyno naftotiekį, skirtą tiekti žaliavą Kinijai ir Japonijai. 2019 metais paleistas dujotiekis „Power of Siberia“ gali tiekti Kinijai iki 38 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Vasarį, Putino vizito Pekine metu, likus kelioms savaitėms iki karo pradžios, Kinija ir Rusija paskelbė apie dar vieno dujotiekio planus.
Tačiau šie projektai tik pabrėžia sudėtingumą, susijusį su prekybos nafta ir dujomis tarp šalių pradėjimu arba didinimu, sakė analitikai.
„Transporto infrastruktūra atlieka svarbų vaidmenį ir ji nėra išvystyta tiek Azijos rinkose, kiek Europoje“, – „Al Jazeera“ sakė Europos užsienio santykių tarybos sankcijų ekspertas Filipas Medunic.
Šie apribojimai netrukdo Maskvai siūlyti naftą subsidijuojamomis kainomis, o Indija, trečia pagal dydį naftos gėrėja pasaulyje, atrodo kandžioji: kovo mėnesį ji padidino Rusijos naftos importą. Rusijos ir Indijos pareigūnai taip pat susitiko praėjusią savaitę, siekdami įveikti aklavietę dėl koksinės anglies gabenimo Indijos plieno gamintojams, kurios nuo kovo sumažėjo dėl mokėjimo ir logistikos komplikacijų, pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi prekybos šaltiniu ir Indijos vyriausybės šaltiniu.
„Jei Rusija taikys nuolaidas ir palankias kredito sąlygas, naftos perdirbėjams tai tikrai bus patrauklu“, – apie Rusijos naftos eksportą sakė Powellas.
Nepaisant to, žaliava iš Rusijos sudarė tik 1,4 procento Indijos naftos importo 2020 m., o tai reiškia, kad šuolis Putinui nepadės. Be to, skirtingos šalys gamina skirtingo tankio žalią žaliavą, todėl senesnėms Indijos viešojo sektoriaus naftos perdirbimo gamykloms nebus lengva pereiti nuo Artimųjų Rytų, Amerikos ir Lotynų Amerikos naftos, su kuria jos šiuo metu dirba, sakė Powellas. Ji pridūrė, kad kai kurios privačios naftos perdirbimo įmonės taip pat gali nedrąsiai atstumti Vakarų pirkėjus naudodamos rusišką žaliavą.
Tuo metu, kai Indija stiprina ryšius su JAV ir ES, didėjantis energijos pirkimas iš Rusijos gali pakenkti šiems santykiams, „Al Jazeera“ sakė Niklasas Swanströmas, Stokholme įsikūrusio Saugumo ir plėtros politikos instituto direktorius.
Pasak ekspertų, Pietų Korėja ir Japonija, tarp 10 didžiausių Rusijos naftos pirkėjų, susidurtų su dar griežtesniu JAV – savo pagrindinės saugumo tiekėjos – kaltinimu.
Seulas turi naują proamerikietišką lyderį, išrinktą prezidentą Yooną Suk-yeolą, todėl dar mažiau tikėtina, kad jis rizikuotų perimti Vašingtoną, Al Jazeera sakė Korėjos ekonomikos instituto vyresnysis direktorius Troy Stangarone.
Tada yra Kinija. Didžiausia pasaulyje naftos importuotoja 2020 m. įsigijo trečdalį visos Rusijos naftos. Tačiau, pasak Pekine įsikūrusio Kinijos ir globalizacijos centro prezidento ir įkūrėjo Wang Huiyao, šalis turi savų apribojimų.
Kinijos priklausomybė nuo žalios žaliavos importo reiškia, kad Pekinas turi palaikyti gerus santykius su visais savo pagrindiniais tiekėjais, sakė Wangas, ir nenorėtų kelti jiems pavojaus mažindamas pirkimus iš kai kurių šalių, kad galėtų papildyti Rusijos naftą. Neribotam laikui taikomas karantinas Šanchajuje ir didėjantys COVID-19 atvejai Pekine taip pat stabdo šalies ekonomikos atsigavimą. „Kinijoje nėra dar daugiau naftos paklausos“, – „Al Jazeera“ sakė Wang.
Net jei ES įves griežtą embargą, Rusijos energetikos sektorius vargu ar visiškai žlugs. Baltarusija yra devinta pagal dydį Rusijos naftos pirkėja. Kaip ir Kinija, ji yra strateginė partnerė ir vargu ar prisijungs prie kokių nors priemonių prieš Maskvą.
Kinija, Japonija, Indija ir Vietnamas taip pat investuoja į Rusijos iškastinio kuro sektorių ir nepranešė apie planus pasitraukti. Naftos ir dujų telkinių eksploatavimo trukmė siekia iki trijų dešimtmečių, todėl įmonės gali sau leisti laukti krizių – pavyzdžiui, „Chevron“ išlaiko savo investicijas Venesueloje, nepaisant JAV sankcijų Karakasui.
Tai savo ruožtu paskatins šalis ir jų įmones, turinčias akcijų Rusijos telkiniuose, kad iš jų nepatektų naftos ir dujų, sakė Seshasayee, Wilson centro bendradarbis.
Vis dėlto ekonominis pakenkimas bus didžiulis, jei Rusija neteks rinkos, atsakingos už didžiąją dalį naftos ir dujų eksporto, kuris sudaro 45 procentus nacionalinio biudžeto, teigia ekspertai. Žengti tokį drąsų žingsnį Briuseliui bus nelengva, tačiau gali būti, kad tik laiko klausimas, kada viena pusė nuspręs visiškai ištraukti kištuką iš įrūgusių santykių.
„Europa ir Rusija pirmiausia bandys tapti nepriklausomos nuo kitos“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos analitikas Medunic.