Krono liga yra žarnyno ligos rūšis, sukelianti žarnyno uždegimą. Mokslininkai tiksliai nežino, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto Krono liga, tačiau atrodo, kad tam įtakos turi genetiniai veiksniai.
Ekspertai tuo tiki derinys genetinių veiksnių ir aplinkos veiksnių, sukeliančių Krono ligą.
Krono liga, kuri yra uždegiminės žarnyno ligos (IBD) rūšis, sukelia nuolatinį uždegimą ir žarnyno gleivinės sustorėjimą. Jis gali paveikti bet kurią žarnyno dalį.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas genetikos vaidmuo sergant Krono liga.
Atrodo, kad Krono liga kartais gali turėti genetinį ryšį. Jei artimas giminaitis serga Krono liga, padidėja tikimybė susirgti šia liga.
Pavyzdžiui, apie 20 % žmonių, sergančių Krono liga, turi artimus giminaičius, tokius kaip vienas iš tėvų, brolį ar seserį, sergančius tam tikro tipo IBD.
Šeimos saitai
Rizika susirgti Krono liga padidėja, jei abu tėvai serga IBD.
The Nacionalinis žmogaus genomo tyrimų institutas pažymi, kad jei vienas iš tėvų serga Krono liga, vaikui rizika susirgti šia liga yra 7–9%. Tačiau jei abu tėvai serga IBD, ši rizika padidėja iki maždaug 35%.
Papildomi tyrimai rodo, kad identiškų dvynių atveju, jei vienas dvynys serga Krono liga, kitas dvynys turi 50 % tikimybė turėti tokią būklę.
Genai
Mokslininkai vis dar tiria, kaip genetika veikia Krono ligos vystymąsi. Įvairūs genai gali padidinti tikimybę susirgti IBD. Tyrimai nustatė daugiau nei 200 genų kurie gali turėti sąsajų su šia sąlyga.
Kai kurie iš šių genų yra recesyviniai, o tai reiškia, kad jie veikia tik tuos žmones, kurie paveldi dvi kopijas. Pavyzdžiui, atrodo, kad mutacijos NOD2 gali sudaryti apie 7–10 proc. ankstyva Krono liga.
Tyrimai taip pat nustatė kitus specifinius genus, kurie gali turėti įtakos Krono ligai vystytis. Šie įtraukti ATG16L1, IRGMir IL23Rkurios padeda gaminti baltymus, turinčius įtakos imuninės sistemos veiklai.
Šių genų variacijos ar mutacijos gali pakeisti tai, kaip žarnyno ląstelės reaguoja į bakterijas. Sutrikimas gali sukelti nuolatinį uždegimą, galintį prisidėti prie Krono ligos simptomų.
Atsiranda Krono liga vienodai patelėms ir vyrams. Nors liga gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, ji dažniausiai pasireiškia 20–30 metų amžiaus.
Be genetikos, kiti veiksniai gali turėti įtakos Krono ligai arba padidinti tikimybę susirgti šia liga.
Aplinkosaugininkų asociacija
Tam tikri veiksniai gali sukelti nenormalų imuninės sistemos atsaką, dėl kurio atsiranda virškinimo trakto uždegimas.
Mokslininkai įtaria, kad šie aplinkos veiksniai yra rūkymas ir teršalai, tačiau norint tai patvirtinti, reikia atlikti daugiau tyrimų.
Pernelyg aktyvi imuninė sistema
Žmogaus, sergančio Krono liga, imuninė sistema gali persistengti.
Imuninė sistema gali klaidingai laikyti nekenksmingas žarnyno bakterijas įsibrovėliais ir pradėti jas naikinti. Šis atsakas sukelia uždegimą ir Krono ligos simptomus.
Gydytojai, atlikdami tyrimus, gali nustatyti, ar kas nors yra linkęs sirgti Krono liga. Galimi įvairūs testai.
Genetinis tyrimas
Genetiniai tyrimai nustato, ar žmogus turi geno, galinčio sukelti Krono ligą, mutaciją.
Tačiau jei kas nors turi paveldėtą genų mutaciją, tai nebūtinai reiškia, kad jam išsivystys Krono liga. Genas tik padidina jų riziką.
Prenatalinis tyrimas
Prenatalinis tyrimas apima vaisiaus tyrimą, ar nėra mutacijos NOD2 genas, didinantis Krono ligos riziką.
Nėščios moterys, turinčios šio geno mutaciją arba turinčios mutaciją turinčių giminaičių, gali turėti galimybę atlikti prenatalinį tyrimą.
Gydytojai diagnozuoja Krono ligą naudodami testų ir fizinio egzamino derinį.
Krono ligos simptomai gali būti panašūs į kitų IBD formų simptomus. Todėl diagnozės procesas gali apimti kitų sąlygų atmetimą.
Medicininis patikrinimas gali apimti požymių ir simptomų peržiūrą, siekiant patikrinti, ar nėra paūmėjimų, ir įvertinti simptomų dažnumą bei sunkumą.
Gydytojai taip pat gali atlikti fizinį egzaminą, kad patikrintų skrandžio skausmą ir kitus požymius, kurie gali paneigti kitas sąlygas.
Galimi tyrimai, skirti diagnozuoti Krono ligą, gali būti:
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali nustatyti mažą raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ir galimą anemiją. Kraujo tyrimai taip pat tikrina nusėdimo greitį, o tai rodo, kad organizme yra uždegimas.
- Išmatų pavyzdys: Išmatų mėginys padeda gydytojams aptikti infekciją ir kraujavimą žarnyne.
- Viršutinė GI serija: Viršutinė GI serija apima plonosios žarnos rentgeno spindulius, siekiant patikrinti, ar nėra sutrikimų.
- Kolonoskopija: Kolonoskopijos metu gydytojas per išangę į storąją žarną įkiša taikiklį su pritvirtinta kamera, kad vizualiai apžiūrėtų žarnas. Tai padeda gydytojui nustatyti kraujavimą ar žarnyno uždegimą.
- Enterografija: Gydytojas gali naudoti KT arba MRT skenavimas patikrinti, ar plonojoje žarnoje nėra ligos požymių.
Krono ligos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo ir dažnumo. Įprasta, kad simptomai atsiranda ir praeina.
Tipiški Krono ligos simptomai įtraukti:
Kai kuriems žmonėms už žarnyno trakto ribų atsiranda papildomų simptomų. Kitų kūno dalių simptomai gali būti:
Sužinokite apie Krono ligos stadiją čia.
Šiuo metu Krono liga nėra išgydoma, tačiau būklė yra valdoma.
Simptomų dažnis ir sunkumas kiekvienam asmeniui gali skirtis. Tačiau gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti juos sumažinti.
Kai kurie žmonės taip pat patiria ligos remisiją ir daugelį metų nejaučia simptomų.
Sužinokite apie Krono ligos gydymo galimybes čia.
Genetika gali turėti įtakos Krono ligai vystytis. Tyrėjai nustatė keletą genų, kurie gali sukelti imuninės sistemos pokyčius ir padaryti žmogų jautrų šiai būklei.
Tačiau vien genetika nėra vienintelė ligos priežastis. Tikėtina, kad genetikos ir aplinkos veiksnių derinys sukelia Krono ligą.