„Brexit“ sugriovė Britaniją

PENRITAS, Anglija – Vyras su kombinezonu nubalina dar vienos pagrindinėje miesto gatvėje užsidarančios parduotuvės priekinį langą. Šeimos kaupia antklodes, kad apsisaugotų nuo šalčio, nes sėdi drebėdami savo namuose be šildymo, o prie vietinio maisto banko susidaro eilės žmonių, kurie negali sau leisti išmaitinti savo vaikų. Barai anksti uždaro duris, o kai kuriomis dienomis jie net neatsidaro.

Nesu Ukrainoje, kur pastaruosius metus praleidau pranešdamas apie Rusijos karo sukeltus niokojimus. Tai gyvenimas sulaužytoje Britanijoje, kančių ir problemų liūne, kur net vasario orai prognozuojami šaltesni ir niūresni nei įprastai.

Penrite, konservatorių partiją remiančiame mieste tolimoje Anglijos šiaurėje, dauguma parduotuvių dabar uždaro duris 16 val. ir net nesivargina atsidaryti tris ar keturias dienas per savaitę. Populiarus baras – trečias per pastaruosius mėnesius – ir vietinis bakalėjos pardavėjas paskelbė, kad uždarys atitinkamai po 25 ir 18 metų. Net vietinė parduotuvė, prekiaujanti pigiais drabužiais, kurie (iš tikrųjų) yra nemokių tinklo parduotuvių atsargos, uždaroma dėl 50 procentų sumažėjusių pardavimų.

PENRITHAS, Anglija – vyras kombinezonu nubalina dar vienos mieste užsidarančios parduotuvės priekinį langąpagrindinis gatve. Šeimos kaupia antklodes, kad apsisaugotų nuo šalčio, nes sėdi drebėdami savo namuose be šildymo, o prie vietinio maisto banko susidaro eilės žmonių, kurie negali sau leisti išmaitinti savo vaikų. Barai anksti uždaro duris, o kai kuriomis dienomis jie net neatsidaro.

Nesu Ukrainoje, kur pastaruosius metus praleidau pranešdamas apie Rusijos karo sukeltus niokojimus. Tai gyvenimas sulaužytoje Britanijoje, kančių ir problemų liūne, kur net vasario mėn‘s orai prognozuojami šaltesni ir niūresni nei įprastai.

Penrite, konservatorių partiją remiančiame mieste tolimoje Anglijos šiaurėje, dauguma parduotuvių dabar uždaro duris 16 val. ir net nesivargina atsidaryti tris ar keturias dienas per savaitę. Populiarus baras – trečias per pastaruosius mėnesius – ir vietinis bakalėjos pardavėjas paskelbė, kad uždarys atitinkamai po 25 ir 18 metų. Net vietinė parduotuvė, prekiaujanti pigiais drabužiais, kurie (iš tikrųjų) yra nemokių tinklo parduotuvių atsargos, uždaroma dėl 50 procentų sumažėjusių pardavimų.

Pirmą kartą mano gyvenime prekybos centrų lentynos stovi tuščios dėl tiekimo grandinės problemų. Trūksta kiaušinių, bulvių ir Wi-Fi barų; dirbti karo draskomoje Ukrainoje lengviau ir patogiau (atmetus raketas), nei bandyti tą patį padaryti taikos sugriautoje Penrith. Didžiosios Britanijos bėdos yra didžiulės: COVID-19 pasekmės, didelė infliacija, energijos krizė, pragyvenimo išlaidų krizė, transporto ir sveikatos sektoriaus streikai, maisto trūkumas, didėjantis skurdas ir nelygybė, pirmasis karas Europoje per vieną kartą ir galimas nuosmukis. Jei nepasitenkinimo žiema atneš tęsinių, mes jame. Svarbiausias tarp visų kaltininkų yra destruktyvus „Brexit“ poveikis ir blogas valdymas.

„Brexito“ šalininkai pažadėjo, kad šalis „atgaus kontrolę“. Vietoj to, tai yra pasaulis‘prasčiausių šių metų didžiosios ekonomikos rezultatai, pasak Tarptautinis Valiutos Fondas. Prognozuojama, kad tai bus vienintelė didžioji ekonomika, kurią 2023 m. ištiks recesija, atsilikdama net nuo karo ir sankcijų nuniokotos Rusijos.

Minint trečiąsias oficialaus Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos žemių metines, daugelis žmonių klausia, ką tiksliai jie kontroliuoja? „Brexit“ padidino biurokratiją ir padidino išlaidas tiek JK įmonėms, tiek užsienio bendrovėms, kurios kažkada naudojo Britaniją kaip Europos bazę. Ji slopino importą ir eksportą bei sumažino investicijas. Tai prisidėjo ir prie darbo jėgos trūkumo, ir prie probleminės infliacijos. JK Biudžeto biuras tikėjosi, kad ilgalaikis BVP sumažės 4 proc dėl „Brexit“ – arba 100 milijardų svarų (124 mlrd. USD) prarastos produkcijos ir 40 milijardų svarų (49 mlrd. USD) kasmet prarastų viešųjų pajamų.

Londonas jau porą šimtmečių buvo vienas didžiausių pasaulio finansų centrų ir buvo didžiausias finansų centras Europoje. „Brexit“ paskatino finansų specialistus persikelti į Paryžių (be kitų žemyno vietų), o dabar “Šviesos miestas“ meta iššūkį Londonui. Tiesioginės užsienio investicijos JK sumažėjo 4 proc nuo 2010 m. iki 1,7 proc. 2021 m. Remiantis Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos ataskaita, namų ūkiai moka daugiausiai ilgalaikių „Brexit“ išlaidų. Sąskaitos už maistą išaugo 210 svarų (259 USD) vidutiniškai nuo 2019 m. iki 2021 m. pabaigos, o tai vartotojams kainuos 5,8 mlrd. svarų (7 mlrd. USD) ir neproporcingai paveiks mažas pajamas gaunančius asmenis. Tuo tarpu Škotija, kuri sąjungoje su Anglija yra nuo 1707 m., siekia antrojo nepriklausomybės referendumo: 62 proc jos rinkėjų norėjo likti Europos Sąjungoje.

2016 m. 52 proc britų balsavo už „Brexit“. Pirkėjo gailestis prasidėjo – pavėluotai. Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad, paklausus, ar teisinga pasitraukti iš ES, tik 34 proc apklaustųjų atsakė taip, o 54 proc. Dar valdžia, ta pati, kuri įklimpusi į pasikartojančius seksus ir korupcijos skandalai ir per šešerius metus turėjo penkis lyderius, laikosi savo dūmų ir atspindi poziciją, kad „Brexit“ yra kelias į augimą. Praėjusią savaitę iždo kancleris Džeremis Hantas– kuris iš tikrųjų per referendumą agitavo už Remain, – pristatė planą, kaip atstatyti šalį ant kojų, sakydamas “Mūsų augimo planas yra būtinas, energingas ir tapo įmanomas dėl „Brexit“. Prireikė bet kokiu atveju. Tiek vyriausybė, tiek opozicinė Leiboristų partija atsisako viešai pripažinti neigiamą Didžiosios Britanijos pasitraukimo poveikį ekonomikai.

Beveik 50 parduotuvių pernai buvo uždaryta kiekvieną dieną visoje šalyje, o 2023 m. prognozė yra tokia pat niūri. Dėl „Brexit“ šalyje trūksta darbo jėgos 330 000 žmonių, dažniausiai tokiose srityse kaip transportas, sandėliavimas, svetingumas ir mažmeninė prekyba. Aludėms, Didžiosios Britanijos visuomenės tvirtumui, kyla vis didesnė grėsmė. Timas Martinas, populiaraus pigių užeigų tinklo savininkas Wetherspoons, buvo vienas sunkiausių „Brexit“ kampanijos dalyvių. Dabar, kai jis uždaro 32 savo barus, jis ragina vyriausybę padidinti ES migraciją. Tai ne tik ironija, bet ir farsas.

Penrito sritis už „Brexit“ balsavo ryžtingiau nei dauguma šalies 53 proc už, bet dabar 88 proc vietos įmonių teigia, kad jiems trūksta darbuotojų, praneša vietos žiniasklaida. Baro darbuotojai papasakojo Užsienio politika kad britai nebenori dirbti svetingumo srityje dėl ilgų valandų ir mažo atlyginimo ir dėl to, kad COVID-19 uždarymas paskatino daugelį žmonių susirasti naują darbo sritį. Problemų nepadeda ir didėjančios energijos sąnaudos – meksikietiško Penrith restorano energijos tiekėjai žiemos pradžioje nurodė, kad jo sąskaitos už energiją padidėjo 1000 proc.

Beveik dešimtmetį praleidus užsienyje, ryškus mano šalies nuosmukis šokiruoja, net ir po mano buvimo Ukrainoje. Rašau tai įvyniojęs į megztinius ir antklodes, nes įjungti šildymą kelioms valandoms namuose kainuoja 10 svarų (12,30 USD). Žmonės vis dažniau kreipiasi į maisto bankus dėl sustingusių atlyginimų ir kylančių kainų, o geležinkelių, pašto ir nacionalinių sveikatos paslaugų darbuotojai rengia nuolatinius streikus. Laukimo laikas net skubios pagalbos ligoninės pacientams gali būti ilgesnis nei 12 valandų, o kelionės dabar tokios brangios, kad autobuso bilietas į netoliese esantį Keswick miestelį, esantį vos už maždaug 40 minučių, kainuoja 24 svarus, o minimalus atlyginimas yra apie 10. svarų per valandą.

Didžiąją Britaniją palaužė ne vien „Brexit“, bet ir susidūrimas su tuo kai kurios sąskaitos yra didžiausias gyvenimo lygio nuosmukis per šimtmetį, aišku, kad britai būtų galėję išsiversti be jo. Belieka pamatyti, kaip ilgainiui pasiseks išstojimas iš ES, tačiau kol kas žmonės yra skurdesni ir labiau apgailėtini, o šalis labiau izoliuota. Filosofas Thomas Hobbesas galiausiai buvo teisus: gyvenimai yra vieniši, vargani ir bjaurūs, jei ne visai žiaurūs ir trumpi. Britai gali įveikti užsieniečių pasipiktinimą – jų buvo pakankamai daug – bet blogiausia, kad mes tai padarėme patys.