Europa turi paspartinti žaliavinių METALų perdirbimą, jei nori iki 2050 m. tapti neutraliu anglies dvideginiu.

Europa turi smarkiai padidinti elektromobiliuose naudojamų metalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių perdirbimą, jei nori pasiekti tikslą iki 2050 m. tapti neutralia anglies dioksido emisija, teigiama naujame tyrime.

Belgijos universiteto KU Leuven atliktas tyrimas parodė, kad norint pasiekti ES „žaliojo kurso“ tikslą, reikės 35 kartus daugiau ličio ir iki 26 kartus daugiau retųjų žemių metalų, palyginti su tuo, ką Europa naudoja šiandien.

Taip pat reikės kur kas didesnio metinio aliuminio (atitinka 30 % to, ką Europa jau naudoja šiandien), vario (35 %), silicio (45 %), nikelio (100 %) ir kobalto (330 %) atsargų.

Šie metalai yra labai svarbūs Europos planams gaminti elektrines transporto priemones ir baterijas, atsinaujinančios vėjo, saulės ir vandenilio energijos technologijas bei tinklo infrastruktūrą, reikalingą klimato neutralumui pasiekti.

Tačiau ES vis dar priklauso nuo importo iš Rusijos, Kinijos ir Indonezijos, kad gautų didžiąją dalį reikalingo metalo, o tyrime įspėjama, kad „didėja susirūpinimas dėl tiekimo saugumo“.

„Europa turi skubiai nuspręsti, kaip užpildyti gresiantį pirminių metalų pasiūlos trūkumą“, – sakė pagrindinė autorė Liesbet Gregoir.

„Be ryžtingos strategijos kyla naujų priklausomybių nuo netvarių tiekėjų rizika“.

ES siekia iki 2050 m. būti neutraliu anglies dioksido kiekiu – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki tokio lygio, kad susidarantis kiekis būtų subalansuotas iš atmosferos pašalinamu kiekiu.

27 valstybių blokas taip pat nori atpratinti nuo priklausomybės nuo Rusijos naftos, anglies ir dujų padidindamas energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių, kiekį.

Tačiau plečiant švarias technologijas reikės daug žaliavų metalų.

Šiuo metu Europa didžiąją dalį aliuminio, nikelio ir vario importuoja iš Rusijos, kuri šiuo metu yra įsivėlė į mirtiną karą su Ukraina.

Tuo tarpu Kinija ir Indonezija, kurios metalo gamyboje naudojasi anglies energija, turėtų dominuoti pasaulinėse baterijų metalų ir retųjų žemių rinkose.

Ataskaitoje teigiama, kad norint pasiekti klimato ir socialinius tikslus, Europa turės rasti išorės tiekėjų, turinčių geresnę informaciją apie aplinką ir teises.

Kita vertus, jei ji nori mažiau priklausyti nuo išorinių šaltinių, Europa turės atidaryti naujas mineralinės rūdos kasyklas ir perdirbimo gamyklas.

Ataskaitoje teigiama, kad yra „teorinis potencialas“, kad naujos kasyklos galėtų patenkinti nuo 5 iki 55 procentų žemyno žaliavinio metalo poreikio.

Tačiau projektus reikia pradėti dabar, jei norime, kad jie laiku pradėtų veikti.

Tuo tarpu investicijas į perdirbimą stabdo Europos energetikos krizė ir sparčiai augančios degalų kainos.

Tyrime daroma išvada, kad „perdirbimas yra geriausia Europos galimybė pagerinti ilgalaikį savarankiškumą“, pažymima, kad metalų perdirbimas sumažina 35–95 % CO2, palyginti su pirminių metalų gamyba.

Jame teigiama, kad Europa iki 2050 m. galėtų pati apsirūpinti 40–75 procentų švarios energijos metalo poreikio, jei dabar daug investuotų į perdirbimo infrastruktūrą ir sumažintų biurokratiją.

Iš vietoje perdirbtų metalų būtų galima pagaminti „tris ketvirtadalius Europoje pagamintų baterijų katodų, visus nuolatinių magnetų gamybos planus ir didelius aliuminio bei vario kiekius“.

„Tai žingsnis į priekį, kad mūsų švarios energijos sistema bus pagrįsta nuolatiniais metalais, kurie gali būti perdirbami neribotą laiką, palyginti su šiandieniniu nuolatiniu iškastinio kuro deginimu.

Tačiau jame perspėjama, kad blokas „turi dabar ryžtingai veikti, kad padidintų perdirbimo rodiklius, investuotų į reikiamą infrastruktūrą ir įveiktų pagrindines ekonomikos kliūtis“.

Perdirbimas „tačiau nebus perspektyvus ES tiekimo šaltinis Europos elektromobilių akumuliatoriams ir atsinaujinančios energijos technologijoms iki 2040 m.“, – aiškinama tyrime.

„Šios programos ir jų metalai dar tik pateikiami į rinką ir nebus perdirbami artimiausius 10–15 metų.“