Šių metų keistas centrinių bankų pokytis artėja prie neigiamo pajamingumo skolų eros pabaigos, o pasaulinis obligacijų, kurių pajamingumas yra mažesnis už nulį, skaičius sumažėjo 11 mlrd.
Obligacijų kainos šiemet krito, centriniams bankams nusprendus nutraukti didelio masto turto pirkimus ir didinti palūkanų normas, kovodami su sparčiai augančia infliacija, todėl daugelio didelių ekonomikų pajamingumas pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius kelerius metus.
Dėl šios priežasties obligacijų, kurių vertė yra 2,7 mlrd. USD, pajamingumas šiuo metu yra mažesnis nei nulis, o tai yra žemiausias rodiklis nuo 2015 m. fiksuotų pajamų rinkos. Visiškai panaikinus neigiamą pajamingumą, daugelis didžiųjų investuotojų grįš į normalų gyvenimą.
„Centriniai bankai pavėluotai bando apeiti šį infliacijos šoką, todėl obligacijų rinka staigiai įvertino didelį palūkanų normų pokytį“, – sakė „Allianz Global Investors“ vyresnysis portfelio valdytojas Mike’as Riddellas.
Neigiamas pajamingumas kažkada buvo laikomas neįsivaizduojamu, vėliau kaip naujovė, o vėliau kaip nusistovėjusi pasaulinių rinkų ypatybė. Tai reiškia, kad skolos kainos yra tokios didelės, o palūkanų mokėjimai tokie maži, kad investuotojai tikrai praras pinigų, jei išlaikys savo obligacijas iki išpirkimo. Jie atspindi įsitikinimą, kad centriniai bankai išlaikys žemiausią palūkanų normą ir pastaraisiais metais Japonijoje ir euro zonoje įsitvirtino didelėse skolose.
Šis vertinimas pastaraisiais mėnesiais labai pasikeitė, ypač euro zonoje, kur Europos centrinis bankas ketvirtadienį pakartojo planus šiais metais baigti obligacijų pirkimo programą, o prekybininkai lažinasi, kad palūkanų normos pirmą kartą sugrįš į nulį. 2014 m. gruodžio mėn.
Riddell teigimu, itin žemo arba neigiamo pajamingumo pabaiga yra „dviašmenis kardas“ investuotojams į obligacijas. „Viena vertus, žmonės patiria nuostolių dėl turimų obligacijų. Tačiau kita pusė yra ta, kad teigiamos nerizikingos normos reiškia, kad būsima grąža, be abejo, atrodo geresnė. Jis pridūrė, kad tai būtų „gera žinia“ investuotojams, tokiems kaip pensijų fondai, kuriems reikia turėti didelį kiekį saugaus turto, pavyzdžiui, vyriausybės obligacijų, bet taip pat turi uždirbti pakankamai grąžos, kad galėtų sumokėti būsimas išmokas.
Pasak Salmano Ahmedo, „Fidelity International“ pasaulinio makroekonominio skyriaus vadovo, mažėjančios neigiamos grąžos skolos taip pat rodo aukštą infliacijos lygį, dėl kurio investuotojai reikalavo didesnės kompensacijos už kylančias kainas.
„Taip, nominalus pajamingumas kyla, bet ilgalaikiai investuotojai tikrai turėtų rūpintis realia grąža. Svarbu tai, kas liko po infliacijos, o šiuo metu infliacija yra labai didelė“, – sakė jis.
Euro zona buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs prekybos skolomis, kurių pajamingumas yra mažesnis už nulį, sumažėjimą. Gruodį valiutų blokas sudarė daugiau nei 7 mlrd. USD tokių obligacijų, įskaitant visas Vokietijos vyriausybės obligacijas. Šis skaičius sumažėjo iki 400 mlrd. Japonija, kurioje centrinis bankas iki šiol priešinosi pasauliniam perėjimui prie griežtesnės pinigų politikos, dabar sudaro daugiau nei 80 procentų pasaulio neigiamo pajamingumo obligacijų.
Tikėtina, kad neigiamas pajamingumas euro zonoje vėl padidės, nebent ECB padidins palūkanų normas, kurias jau įkainoja rinkos. Centriniam bankui bus sunku pakelti palūkanų normas nuo dabartinio minus 0,5 procento lygio, atsižvelgiant į grėsmę regiono atsigavimui, kurią kelia Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to kylančios energijos kainos, sakė Ahmedas.
„Manau, kad ECB praleido langą normalizuoti politiką, nes Ukrainos augimo šokas Europoje bus daug sunkesnis“, – pridūrė jis. „Mūsų nuomone, šiais metais jie nesugrįš iki nulio, o tai reiškia, kad neigiamo pajamingumo obligacijos neišnyks.