Atrodo, kad JK ir Prancūzijos aršus ginčas dėl žvejybos teisių baigėsi ES žvejybos komisarui pagyrus Londono ir Briuselio „sėkmingus ir konstruktyvius santykius“.
Virginijus Sinkevičius sakė, kad buvo išduotos beveik visos licencijos, kurių prancūzų kateriai prašė dirbti vandenyse prie JK nuo tada, kai ji išplaukė iš bloko, o išduota apie 70 leidimų.
„Komisija visiškai ketina toliau kurti sėkmingus ir konstruktyvius santykius su JK. Mums pavyko gauti daugumą licencijų, kurių buvo prašoma“, – interviu „Financial Times“ sakė jis.
Nesantaika tarp dviejų šalių dėl teisės žvejoti vandenyse, esančiuose netoli Didžiosios Britanijos, prasidėjo JK pasitraukus iš ES 2020 m., todėl reikėjo naujo susitarimo dėl prieigos prie vandenų, kuriais dalijosi šimtmečius.
Brexit sandoris pasirašyta 2020 m., užtikrino, kad JK žvejybos kvotų dalis jos vandenyse 2021–2026 m. padidėtų 25 procentais. Tačiau teritoriniuose vandenyse, 6–12 mylių atstumu nuo kranto, Londonas sutiko leisti toliau ten žvejoti prancūzų laivams.
Tačiau abi šalys dėl šio klausimo nesutaria nuo praėjusių metų. Geguže, du britų karinio jūrų laivyno laivai buvo išsiųsti susidoroti su prancūzų laivais, blokuojančiais uostus Džersyje, JK priklausomybėje, kilus ginčui dėl teisės žvejoti jos vandenyse.
Rugsėjo mėnesį įtampa išaugo po to, kai Prancūzija pareiškė, kad JK pareikalavo per daug įrodymų, kad laivai turi teisę gauti leidimus ir kad 150 prancūzų laivų buvo neteisingai atsisakyta išduoti licencijas.
Gruodį Prancūzija pagrasino paprašyti ES imtis teisinių veiksmų šiuo klausimu, po jos žvejų užblokuoti Prancūzijos uostai ir Lamanšo tunelis.
Tačiau žvejyba beveik neįtraukta į dabartinę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono rinkimų kampaniją, o tai rodo, kad abi pusės šiuo klausimu pasiekė paliaubas.
Praėjusią savaitę viešėdamas Bretanėje E. Macronas sakė, kad Prancūzijos vyriausybė ištesėjo pažadą apsaugoti savo žvejus ir buvo išsaugota 90 procentų licencijų. Tuo tarpu britų pareigūnas pažymėjo: „Iš Prancūzijos nieko negirdėjome jau kelias savaites. Ginčas nutilo“.
Sinkevičius tarpininkavo abiejų pusių deryboms lapkritį ir nuo to laiko neišduotų leidimų skaičius sumažėjo iki maždaug 70. Visos 2021 metais išduotos licencijos buvo pratęstos 2022 metams, anot jo, gavus kelis papildomus leidimus iš JK.
Iš viso apie 1500 ES laivų gali patekti į JK išskirtinę ekonominę zoną, esančią 12–200 jūrmylių atstumu nuo kranto; ir 150 iki jos teritorinių vandenų, nuo 6 iki 12 mylių. Be to, 131 prancūzų laivas turi licencijas žvejoti aplink Džersio kanalo salą ir 44 netoliese esančioje Gernsio saloje.
„Visus metus vyravo geros kaimynystės dvasia, o vėliau – tarpusavio bendradarbiavimu ir pagarba grįsti santykiai“, – sakė Sinkevičius.
Jis pridūrė, kad JK ir toliau išduos licencijas valtims, kurios galėtų įrodyti, kad jos istoriškai žvejojo jos vandenyse.
Sinkevičius patiria spaudimą iš Europos Parlamento, kuris praėjusią savaitę apkaltino JK imtis „protekcionistinių priemonių“ apribojant licencijas aplink Normandijos salas. Simbolinė rezoliucija, raginanti Londoną susilaikyti nuo „kontroversiškų veiksmų“, buvo priimta 619 balsų prieš 12.
„Turime suprasti Prancūziją ir ypač tuos regionus, kurie iš esmės iš savo krantų mato Džersį ir Gernsį. Jie visada palaikė santykius su jais. Anksčiau jie žvejodavo vienas kito vandenyse ir tikrai gerai gyveno vienas su kitu, o tada „Brexit“ iš tikrųjų pakeitė šiuos santykius“, – sakė jis.
„Kalbant apie komisijos pusę, mes visada palaikysime savo žvejus ir visada stovėsime už jų.
JK vyriausybė atsisakė komentuoti.
Britanija po „Brexit“ naujienlaiškio
Sekite naujausius įvykius po „Brexit“, naudodamiesi mūsų viešosios politikos redaktoriaus Peterio Fosterio ir vyresniųjų FT rašytojų originaliomis savaitinėmis įžvalgomis. Registruotis čia.