Kosmosui turėtų būti suteikta tokio pat lygio teisinė apsauga kaip žemei, jūrai ir atmosferai, siekiant apsaugoti trapią jos aplinką, tvirtina astronomai.
Remiantis nauju Edinburgo universiteto tyrimu, žemai Žemės orbitai, regionui, esančiam keli šimtai mylių virš planetos, kyla pavojus dėl kosminių šiukšlių ir objektų, keliančių šviesos taršą astronomams, žiūrintiems į kosmosą iš Žemės.
Palydovų sankaupos, įskaitant „SpaceX Starlink“, kurios visos skrieja maždaug 300 mylių virš Žemės paviršiaus, „kelia pavojų šiai brangiai ekosistemai“, teigia mokslininkai.
Jie pridūrė, kad šių didžiulių aparatinės įrangos grupių, kai kuriose iš jų iki dešimčių tūkstančių palydovų, teikiančių plačiajuostį ryšį į Žemę, įrengimas perpildo erdvę, o raketų paleidimas taip pat teršia atmosferą.
Tyrimas yra susijęs su JAV apeliaciniame teisme nagrinėjama byla, kuri taps svarbiu precedentu augančioje kosmoso aplinkosaugos kampanijoje.
Šioms problemoms spręsti reikalingas holistinis požiūris, pagal kurį orbitinė erdvė būtų laikoma aplinkos dalimi ir verta aplinkos apsaugos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, teigia tyrimo komanda.
Škotijos komanda teigia, kad politikos formuotojai turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų bendrą, etišką ir tvarų požiūrį į kosmosą.
Kosmosui turėtų būti suteikta tokia pat teisinė apsauga kaip žemei, jūrai ir atmosferai, siekiant apsaugoti trapią jos aplinką, tvirtina astronomai.
Remiantis nauju Edinburgo universiteto tyrimu, žemoje Žemės orbitoje, regione, esančiame kelis šimtus mylių virš planetos, gresia kosminės šiukšlės ir objektai, keliantys šviesos taršą astronomams, žiūrintiems į kosmosą iš Žemės.
Tai ne tik grėsmė Žemei, nes sugedusių palydovų gabalai, didžiuliu greičiu skriejantys per kosmosą, kelia grėsmę savo kelyje dirbantiems palydovams, rašoma dokumente.
Be to, palydovų blykstės, sukeliančios šviesos taršą, vis labiau trikdo mokslinius tyrimus.
Pavyzdžiui, milžiniška Vera C. Rubin observatorija Čilėje, kurios tikslas – atlikti 10 metų trukmės erdvės ir laiko palikimo tyrimą, bus smarkiai paveiktas, pavyzdžiui.
Jie teigia, kad kosmosas yra gyvybiškai svarbi aplinka profesionaliems astronomams, žvaigždžių mėgėjams, vietiniams žmonėms ir naujajai kosmoso ekonomikai.
Jie rašė, kad mokslinė, ekonominė ir kultūrinė erdvės nauda turėtų būti kruopščiai apgalvota, atsižvelgiant į šį žalingą poveikį aplinkai.
Tyrėjai ragina politikos formuotojus atsižvelgti į visų palydovų žvaigždynų aspektų poveikį aplinkai, įskaitant jų paleidimą, veikimą ir nukrypimą nuo orbitos.
Panašu, kad „SpaceX“ iš viso ketina paleisti 13 000 palydovų, „Amazon“ perka erdvę raketoms, kad iki 2025 m. iškeltų į orbitą tūkstančiai palydovų, o kitos bendrovės ir šalys, pavyzdžiui, Kinija, planuoja tą patį padaryti ateinančiais metais.
Šių didžiulių techninės įrangos grupių, kai kuriose iš jų iki dešimčių tūkstančių palydovų, teikiančių plačiajuostį ryšį į Žemę, įdiegimas perpildo erdvę, o raketų paleidimas taip pat teršia atmosferą, pridūrė jie.
Palydovų sankaupos, įskaitant SpaceX Starlink, visos skriejančios maždaug 300 mylių virš Žemės paviršiaus, „kelia pavojų šiai brangiai ekosistemai“, sako mokslininkai.
Profesorius Andy Lawrence’as, pagrindinis autorius, sakė, kad Žemė šiuo metu yra istorijos takoskyroje, kai pigūs paleidimai padidins palydovų skaičių.
„Galime pigiai paleisti daugybę palydovų ir panaudoti juos gyvybės Žemėje labui, bet tai kainuoja. Kosmoso pramonė gali ne tik pakenkti žvaigždžių stebėjimui, bet ir šaudyti sau į koją“, – sakė jis.
Profesorius Lawrence’as atkreipė visuomenės dėmesį į šias problemas savo knygoje „Dangaus praradimas“, dėl kurios jis parašė eksperto liudytojo pareiškimą JAV teisinei bylai.
Šiuo metu jį nagrinėja JAV apeliacinis teismas, kuris teigė, kad JAV aplinkosaugos taisyklės turėtų būti taikomos kosminio paleidimo licencijoms.
Profesorius Moriba Jah, bendraautoris ir aviacijos ir kosmoso inžinerijos bei inžinerinės mechanikos docentas Teksaso universitete Ostine, sakė, kad visi dalykai yra tarpusavyje susiję, įskaitant ir kosmosą.
„Turime priimti prievaizdą taip, tarsi nuo jo priklausytų mūsų gyvybė. Tradicinės ekologinės žinios yra raktas į šios blogos problemos sprendimą“, – sakė prof.
„Didžiausias mūsų iššūkis yra įdarbinti empatiją ir užuojautą sprendžiant šias aplinkos krizes.
„Jei galime rasti naujoviškų būdų, kaip įgalinti plačiąją visuomenę susidurti su šia siaubinga padėtimi ir jausti susirūpinimą ją išspręsti, žemė ir visos jos išlaikomos gyvybės laimi“.
Profesorius Jah neseniai kartu su „Apple“ įkūrėju Steve’u Wozniaku ir „Ripcord“ generaliniu direktoriumi Alexu Fieldingu įkūrė startuolį „Privateer Space“.
Bendrovė taiko naują požiūrį į objektų, esančių orbitoje, atvaizdavimą tiksliai, beveik realiuoju laiku, kad vis daugiau operatorių galėtų tvariai naudoti erdvę.
Tyrimas yra susijęs su JAV apeliaciniame teisme nagrinėjama byla, kuri taps svarbiu precedentu augančioje kosmoso aplinkosaugos kampanijoje.
Dr Meredith Rawls, Vašingtono universiteto bendraautorė ir tyrėja, teigė, kad kai kurie teleskopai ir paslaugos bus labiau paveikti nei kiti.
„Dėl didelio veidrodžio ir plataus matymo lauko Rubino observatorija bus vienas iš labiausiai paveiktų astronomijos objektų dėl daugybės ryškių palydovų – dėl tų pačių savybių ji yra puikus atradimų variklis“, – sakė ji.
„Man labai rūpi, kaip palydovų ruožai veikia mokslą, bet tamsaus ir tylaus dangaus atvejis yra daug didesnis.
„Jei galime tikėtis kartu sukurti ateitį su tamsiu ir tyliu dangumi, mums reikia visų rankų, kad galėtume spręsti greitai besikeičiančią palydovų situaciją.
Dr. Rawlsas yra pagrindinis veikėjas naujajame Tarptautinės astronomijos sąjungos (IAU) Tamsaus ir tylaus dangaus apsaugos nuo palydovų žvaigždynų trukdžių centre, kurio tikslas – suburti dangaus stebėtojų suinteresuotąsias šalis bendradarbiauti nustatant, sušvelninant ir platinant palydovų poveikį.
Straipsnis publikuojamas žurnale Gamtos astronomija.
KAS YRA ERDVĖS Šlamštas? DAUGIAU NEI 170 MILIJONŲ NEGYVŲ PALYDOVŲ, PALEISTŲ RAKETOŲ IR DAŽŲ dribsnių vienetų KELI „GRĖSMĖ“ KOSMO PRAMONĖS
Apskaičiuota, kad orbitoje yra apie 170 milijonų vadinamųjų „kosmoso šiukšlių“, likusių po misijų, kurios gali būti tokios didelės kaip panaudotos raketos pakopos arba mažos kaip dažų dribsniai, kartu su maždaug 700 mlrd. JAV dolerių (555 mlrd. GBP) kosminės infrastruktūros. .
Tačiau susekama tik 27 000, o fragmentai gali skristi didesniu nei 16 777 mylių per valandą (27 000 km/h) greičiu, todėl net ir mažytės dalys gali rimtai sugadinti arba sunaikinti palydovus.
Tačiau tradiciniai suėmimo metodai neveikia erdvėje, nes siurbtukai neveikia vakuume, o temperatūra yra per žema tokioms medžiagoms kaip juosta ir klijai.
Griebtuvai aplink magnetus yra nenaudingi, nes dauguma orbitoje aplink Žemę esančių šiukšlių nėra magnetinės.
Šiuo metu aplink mūsų planetą skrieja apie 500 000 žmogaus sukurtų šiukšlių (menininko įspūdis), kurias sudaro nebenaudojami palydovai, erdvėlaivių gabalai ir panaudotos raketos.
Dauguma siūlomų sprendimų, įskaitant šiukšlių harpūnus, reikalauja arba sukelia stiprią sąveiką su šiukšlėmis, o tai gali nustumti tuos objektus nenumatytomis, nenuspėjamomis kryptimis.
Mokslininkai nurodo du įvykius, kurie labai pablogino kosminio šiukšlių problemą.
Pirmasis įvyko 2009 m. vasarį, kai netyčia susidūrė telekomunikacijų palydovas Iridium ir Rusijos karinis palydovas Kosmos-2251.
Antrasis buvo 2007 m. sausį, kai Kinija išbandė priešpalydovinį ginklą sename Fengyun orų palydove.
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į dvi svetaines, kurios tapo nerimą keliančios netvarkos.
Viena iš jų yra žema Žemės orbita, kurią, be kita ko, naudoja palydovai, TKS, Kinijos pilotuojamos misijos ir Hablo teleskopas.
Kitas yra geostacionarioje orbitoje ir naudojamas ryšių, orų ir stebėjimo palydovams, kurie turi išlaikyti fiksuotą padėtį Žemės atžvilgiu.