Tačiau karas labai paveikė ir tolesnes šalis. Sumaištis Ukrainoje ir plataus masto Rusijai įvestų naujų sankcijų režimas sukrėtė pasaulio ekonomiką, kuri jau ir taip kliudo užsitęsus atsigavimui po pandemijos. Analitikai atkreipia dėmesį į didžiulius tiekimo grandinės sutrikimus, dėl kurių labai išaugo naftos ir gamtinių dujų kainos, taip pat sumažėjo žemės ūkio produktų eksportas iš Rusijos ir Ukrainos – visa tai savo ruožtu padidino vartotojų infliaciją visame pasaulyje. Tarptautinių atsiskaitymų bankui figūros60 procentų „išsivysčiusių“ ekonomikų patiria metinę infliaciją, viršijančią 5 procentus; daugumos kylančios ekonomikos šalių rodikliai viršija 7 procentus.
Jungtinėse Valstijose paprasti amerikiečiai jaučia spaudimą prie siurblio, degalų kainoms sparčiai kylant ir tikėtina, kad jie dominuos artėjančiuose šalies vidurio kadencijos rinkimuose. Didžiojoje Britanijoje vartotojų kainų infliacija pasiekė aukščiausią lygį per tris dešimtmečius.
Tačiau padėtis kur kas baisesnė skurdesnėse šalyse, kuriose yra mažiau priemonių susidoroti. Visame besivystančiame pasaulyje pagrindinių prekių – nuo kviečių ir kepimo aliejaus iki anglies ir gamtinių dujų – kainos jau pakilo iki nerimą keliančių aukštumų prieš Rusijos pajėgoms vasario pabaigoje įsiveržiant į Ukrainą.
Gilėjant Šri Lankos ekonominei krizei, LKA centrinis bankas paskelbė sustabdantis išorės skolos mokėjimus. Sunki LKA valiutų krizė gniuždo Lanką. Šiandien LKA infliaciją matuoju stulbinančia 73% per metus. pic.twitter.com/p1fbAi3x1b
– Steve’as Hanke’as (@steve_hanke) 2022 m. balandžio 13 d
Atrodo, kad kai kuriose vietose karas viską apvertė per ribą. „Kartu su netolygiu atsigavimu po COVID-19, padidėjusia infliacija ir sugriežtinta pinigų politika, karas sukuria ir taip nepalankią aplinką trapioms, stipriai įsiskolinusioms mažas pajamas gaunančioms ir besiformuojančios rinkos ekonomikoms. rašė ekonomikos istorikas ir geopolitikos apžvalgininkas Adamas Tooze.
Taip yra Šri Lankoje, kuri yra įjungta ribos, kad laikinai nevykdytų savo skolų o tai paskatino savaites trukę elektros energijos tiekimo nutraukimai ir kylančios maisto bei degalų kainos masiniai protestai prieš vyriausybę. „Covid-19 pandemijos padariniai ir karo veiksmų Ukrainoje pasekmės taip pablogino Šri Lankos fiskalinę padėtį, kad toliau vykdyti įprastinius aptarnavimo įsipareigojimus tapo neįmanoma“, – sakoma Finansų ministerijos naujausiame pranešime.
Arabijos jūroje Pakistane nepakeliamas pragyvenimo išlaidų šuolis, susietas su lėtai besivystančia politine krize, praėjusį savaitgalį nuvertė populistinį ministrą pirmininką Imraną Khaną. Dabar valdžioje esantys jo konkurentai susiduria su ne mažiau bauginančia užduotimi – numalšinti visuomenės pyktį dėl infliacijos, kartu su tarptautiniais skolintojais. naujo sandorio paieška aptarnauti Pakistano skolą.
„Ateities pasaulio ekonomikos formavimuisi, tai, kaip pasaulis sprendžia skolų krizes, kurias sukėlė šis karas tokiose vietose kaip Šri Lanka ir Tunisas, greičiausiai bus ne mažiau svarbios kaip beviltiškos Rusijos pastangos apeiti sankcijas prekiaujant su Kinija ir Indija“, – rašė Tooze.
Daugelyje arabų ir musulmonų pasaulio per Ramadaną vakarienės iš iftaro pasižymi įprastų maisto produktų trūkumu, o dėl sparčiai kylančių kainų trūksta pagrindinių pagrindinių maisto produktų. Fadhila Khalfawi, Tuniso sostinės Tuniso gyventoja sakė „Christian Science Monitor“. kad ji dabar pasninkauja su menka sriuba ir salotomis. „Iš tikrųjų nelabai žinau apie karą, bet, kaip matau, šis karas vyksta Ukrainoje, bet jo padariniai jaučiami Tunise“, Khalfawi pasakė.
JT agentūra Maisto ir žemės ūkio organizacija skaičiuoja, kad dėl karo bus prarasta penktadalis šio sezono Ukrainos kviečių derliaus, o būsimam derliui tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje kyla pavojus. https://t.co/nur44oi9L9
– „The Economist“ (@TheEconomist) 2022 m. balandžio 12 d
Tunisas yra labai priklausomas nuo kviečių importo iš Ukrainos ir Rusijos. Ir vargu ar tai vienas: tokios šalys kaip Egiptas, Turkija, Bangladešas ir Iranas perka daugiau nei 60 procentų kviečių iš dviejų kariaujančių valstybių. Išryškėja konflikto padariniai.
Mažiausiai 20 procentų Ukrainoje pasėtų kviečių „gali būti nenuimti dėl tiesioginio sunaikinimo, suvaržytos prieigos arba išteklių trūkumo derliui nuimti“, praėjusią savaitę pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija. Jo pasaulinis maisto kainų indeksas kovo mėn pasiekė aukščiausią lygį nuo pat veiklos pradžios 1990 m.
„JT agentūra sumažino pasaulinės prekybos grūdais prognozę iki 469 mln. tonų, ty 14,6 mln. tonų mažiau nei kovo mėn., motyvuodama eksporto iš Ukrainos ir Rusijos nutraukimu“, pažymėjo mano kolega David J. Lynch. „Mažesnės prekybos apimtys sumažins maisto importą daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, o tai sukels susirūpinimą dėl bado ir politinio nestabilumo.
„Pasaulio maisto programa pranešė, kad 41 milijonas žmonių Vakarų ir Centrinėje Afrikoje šiais metais gali nukentėti nuo maisto ir mitybos krizės, nes regionas susiduria su aukščiausiomis per dešimtmetį produktų, tokių kaip grūdai, aliejus ir trąšos, kainomis. rašė mano kolegė Amy Cheng.
Kaip mano kolega Max Bearak neseniai pranešė, Ukrainos ūkininkai puikiai supranta padėties rimtumą. „Ukraina iš tikrųjų pilna grūdų. Mūsų atsargos yra pilnos“, – jam sakė Centrinės Ukrainos pramoninis ūkininkas Dmitrijus Grušeckis, rodydamas, kad karo viduryje negalėjo perkelti savo gaminių. „Tačiau dabar negalime išvežti grūdų, o tai reiškia, kad Ukrainos ūkininkai ir likęs pasaulis yra sugadinti.