Miesto centro barai ir kavinės kenčia, nes vis dar dirbama ne visą darbo dieną namuose


Aludės, kavinės ir restoranai miestų ir miestelių centruose gali prarasti 3 milijardus svarų per metus, nes biurų darbuotojai ir toliau dalį savaitės dirbti iš namų.

Remiantis praėjusią savaitę Karališkojoje ekonomikos draugijoje pristatytu tyrimu, įprastas darbuotojas, palyginti su savo įpročiais prieš pandemiją, šiais metais praleis papildomą dieną per savaitę namuose.

Net 77 000 darbo vietų mažmeninės prekybos ir svetingumo sektoriuje gali būti prarasta arba perkelti į kitą vietą, visam laikui sumažėjus kavai ir pietums centrinėse vietose.

Apskritai tai reiškia, kad bus pašalinta 1,5 proc. visų mažmeninės prekybos ir svetingumo išlaidų, tačiau vietovėse, kuriose daug biuro darbuotojų, ši dalis bus daug didesnė.

Labiausiai nukentės Londono Sitis, nes ekonomistai skaičiuoja, kad išlaidos gali sumažėti beveik trečdaliu.

Jesse’as Mathesonas iš Šefildo universiteto, kuris kartu su Notingemo ir Birmingemo universitetų ekonomistais atliko tyrimą, teigė, kad tokie miestai kaip Lidsas ir Mančesteris taip pat bus smarkiai paveikti.

„Tai tikrai susiję su biuro darbuotojų, daugiausia dirbančių profesionaliais darbais, koncentracija, kuri greičiausiai daug daugiau dirbs iš namų“, – sakė jis.

Tai reiškia, kad yra mažiau akivaizdžių galimybių nusipirkti kavos važiuojant į darbą ir atgal ar išvykstant nusipirkti pietų netoli biuro esančioje kavinėje.

„Tikėtina, kad atsakymas bus ne, jie neišleidžia tiek daug. Galbūt dabar jums būtų patogiau gaminti maistą ir kavą namuose“, – sakė ponas Mathesonas.

„Tačiau [home workers] nebendraujate su žmonėmis, todėl idėja išeiti į vietinę kavinę yra labai patraukli.

Panašiai sutaupyti pinigai autobusu, automobiliu ar traukiniu į darbą taip pat gali būti nukreipta į daugiau prabangos, pavyzdžiui, pavalgyti vietiniame restorane.

Tai priklauso nuo svetingumo parduotuvių buvimo gyvenamuosiuose rajonuose, kurių galėjo nebūti prieš Covid, kai biurų darbuotojai daugiausia dirbo centrinėse vietose.

Priemiesčiuose gali būti įkurta daugiau kavinių ir restoranų, kad būtų patenkintas šis paklausos pokytis, tačiau ponas Mathesonas teigė, kad verslo paleidimas toli nuo miestų centrų ekonomija reiškia, kad dėl to gali sumažėti bendras užimtumas svetingumo srityje.

„Daugelis žmonių, dirbdami iš namų, negali lengvai patekti į kavines ar mažmeninę prekybą, nes jie visi yra susitelkę miesto centre, o išėjus į gyvenamuosius rajonus jų yra gana retai“, – sakė jis.

„Taigi trumpuoju laikotarpiu šių paslaugų pasiūlos gyvenamuosiuose rajonuose tikrai nėra ir gali praeiti šiek tiek laiko, kol pasiūla pasivys. Gali būti, kad dėl gyventojų tankumo gyvenamuosiuose rajonuose pasiūlai niekada nepatrauklu pasivyti paklausos pokyčius.

Kate Nicholls, „UK Hospitality“ vadovė, sakė, kad miesto centro įmonės dažnai keitė savo darbo valandas – užsidaro pirmadieniais ir antradieniais, kai aplinkui yra mažiau žmonių, penktadieniais užsidaro anksčiau, tačiau savaitgalio lankytojai jaučia didelę paklausą.

„Kai žmonės ateina [to centres] atsiranda apetitas pabendrauti su kolegomis, galbūt daugiau valgyti lauke“, – sakė ji.

Miestų centro generalinis direktorius Andrew Carteris teigė, kad yra įrodymų, kad miestų ir miestų centruose sumažėjo išlaidos, o priemiesčių įmonės nepasinaudojo papildomais tų papildomų namų darbuotojų paskatinimu.

„Jei žmonės gali dirbti iš namų dėl skaitmeninio ir viso kito, nėra jokios priežasties manyti, kad jie negali apsipirkti ir iš namų“, – sakė jis.

Tuo tarpu Deloitte sumažino biuro plotą Londone, pereinant prie darbo namuose.

Didžiojo ketverto apskaitos įmonė palieka 185 000 kv. pėdų pastatą netoli Fleet gatvės Londone, pranešė Financial Times.

„Deloitte“ per pastaruosius metus uždarė 250 000 kvadratinių pėdų biurų Londone, taip pat uždarė biurus Getvike, Liverpulyje, Notingame ir Sautamptone.

Uždarius biurą, nebuvo prarasta nė viena darbo vieta. Šis žingsnis priimtas po to, kai darbuotojai apklausoje pasakė, kad biure nori dirbti tik dvi dienas per savaitę.