Niukaslas kovo mėnesį buvo paskelbtas blogiausiu Europos miestu dėl taršos azoto dioksidu

Remiantis nauju tyrimu, kovo mėnesį oro taršos lygis padidėjo daugelyje didžiųjų Europos miestų, o didžiausia azoto dioksido koncentracija užfiksuota Niukasle prie Taino.

„Cleantech“ įmonė „Airly“ naudoja jutiklius ir dirbtinio intelekto algoritmus, kad ištirtų azoto dioksido (NO2) ir kietųjų dalelių (PM10) elementus, sukeliančius oro taršos Europos miestuose.

Nustatyta, kad azoto dioksido koncentracija Niukasle prie Taino buvo 44,6 mikrogramai kubiniame metre oro (µg/m3), o tai yra 179 procentai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos ribos per 24 valandas.

Neapolyje ir Paryžiuje taip pat buvo nustatyta didelė azoto dioksido koncentracija – atitinkamai 170 ir 165 procentai PSO rekomenduojamos ribos. Į geriausiųjų dvidešimtuką taip pat pateko Londonas ir Mančesteris.

Tuo tarpu didžiausios PM10 koncentracijos buvo Ispanijos Malagoje ir Sevilijoje, kurios abi viršijo saugų paros PM10 lygį (45 µg/m3).

Pasak „Airly“, oro taršos didėjimui didelę įtaką padarė Sacharos dykumos dulkių audra, praskriejusi per Europą.

Dėl dulkių ir kitų veiksnių, tokių kaip aukštas slėgis ir vėjo trūkumas, oro tarša Pietų ir Vakarų Europoje buvo šiek tiek didesnė nei Vidurio Europoje.

Pažymėtina, kad oras Portugalijoje ar Belgijoje buvo prastesnis nei Lenkijos ar Rumunijos.

„Šis tyrimas patvirtina kitus, kurie rodo, kad beveik visi pasaulio gyventojai (99 %) kvėpuoja oru, viršijančiu PSO oro kokybės ribas, ir kelia grėsmę jų sveikatai“, – sakė „Airly“ atstovas Marcinas Gnatas.

„Nors šalių ir miestų, kuriuose nuolat stebima oro kokybė, daugėja, daugelyje pažeidžiamų vietų tokios informacijos vis dar trūksta.

„Žinodamos tikslią taršos situaciją savo aplinkoje, vietos valdžios institucijos ir bendruomenės gali imtis atitinkamų veiksmų oro kokybei pagerinti, o tada stebėti atliekamų veiksmų veiksmingumą“.

2021 m. rugsėjį PSO paskelbė griežtesnius NO2 ir PM10 lygių standartus.

Naujos 24 valandų PM10 normos pakeistos nuo 50 µg/m3 iki 45 µg/m3, o NO2 lygis patvirtintas kaip 25 µg/m3, anksčiau kaip patariamasis lygis.

Dėl ilgalaikio PM10 poveikio gali pablogėti plaučių funkcija, išsivystyti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligos ir padidėti ligos progresavimo greitis.

Tuo tarpu ilgalaikis azoto dioksido poveikis gali prisidėti prie astmos išsivystymo ir padidinti jautrumą kvėpavimo takų ligoms.

Ataskaita paskelbta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai PSO paskelbė siaubingą įspėjimą, kad beveik visi žmonės žemėje kvėpuoja nesveiku oru.

Remiantis agentūros oro kokybės standartais, 99 procentai žmonių gyvena vietovėje, kurioje yra nepriimtinas taršos lygis.

Organizacija perspėjo, kad užterštas oras ilgą laiką kelia pavojų beveik visų žmonių sveikatai.

Manoma, kad dėl šios problemos daugiausia kaltos smulkios kietosios dalelės ir azoto dioksidas, o mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojai laikomi didžiausia rizika.

„Kietosios dalelės… gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraują, sukeldamos širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių (insultą) ir kvėpavimo sistemos sutrikimus“, – rašoma PSO pranešime.

„Atsiranda naujų įrodymų, kad kietosios dalelės veikia kitus organus ir sukelia kitas ligas.

Tuo tarpu azoto dioksidas yra susijęs su kvėpavimo takų ligomis, ypač astma, sukeliančiomis kvėpavimo takų simptomus (pvz., kosulį, švokštimą ar pasunkėjusį kvėpavimą), hospitalizavimu ir apsilankymu greitosios pagalbos skyriuose.

„Išgyvenus pandemiją nepriimtina, kad dėl oro taršos vis dar miršta septyni milijonai išvengiamų mirčių ir daugybė išvengiamų prarastų geros sveikatos metų“, – sakė PSO Aplinkos, klimato kaitos ir sveikatos departamento direktorė dr. Maria Neira.

„Tai mes sakome, kai žiūrime į daugybę oro taršos duomenų, įrodymų ir galimų sprendimų.

„Tačiau per daug investicijų vis dar nukreipiama į užterštą aplinką, o ne į švarų, sveiką orą“.