Rusijai perspėjant apie branduolinę riziką, virš didžiausios Europos elektrinės skrenda raketos


Ukrainos valstybinė atominės energetikos įmonė antradienį pranešė, kad Rusijos raketos žemame aukštyje praskriejo virš didžiausios Europoje atominės elektrinės pietų Ukrainoje, ir pakartojo perspėjimus, kad Rusijos invazija gali sukelti „branduolinę katastrofą“.

Naujausią įspėjimą apie karo su Rusija keliamą riziką „Energoatom“ paskelbė per 36-ąsias didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos dabar jau neveikiančioje Černobylio jėgainėje tuometinėje Sovietų Ukrainoje metines.

Bendrovė nurodė, kad sparnuotosios raketos praskriejo virš Zaporožės atominės elektrinės per oro smūgį, kuris, pasak vietos valdžios, pataikė į komercinį pastatą Zaporožės mieste ir žuvo mažiausiai vienas žmogus.

„Raketos, gulinčios mažame aukštyje tiesiai virš ZNPP (Zaporožės atominės elektrinės), kur yra septyni branduoliniai objektai su didžiuliu kiekiu branduolinės medžiagos, kelia didžiulį pavojų“, – sakė laikinai einantis „Energoatom“ vadovo pareigas Petro Kotinas.

„Galų gale, raketos gali pataikyti į vieną ar daugiau branduolinių objektų, o tai gresia branduoline ir radiacine katastrofa visame pasaulyje“, – jis cituojamas „Energoatom“ pranešime, kurį paskelbė „Telegram“ pranešimų programėlė.

„Energoatom“ nurodė, kad nuo kovo 4 d. gamyklą užėmę Rusijos kariai toje vietoje laiko sunkiąją techniką ir amuniciją.

„Praėjus trisdešimt šešeriems metams po Černobylio tragedijos, Rusija visam pasauliui kelia pavojų, kad pasikartos branduolinė katastrofa“, – sakoma jame.

Rusija „Energoatom“ pareiškimo iš karto nekomentavo. Ji anksčiau siūlė saugumo garantijas dėl Ukrainos branduolinės energetikos objektų nuo tada, kai vasario 24 d. pradėjo, anot jos, „specialią karinę operaciją“.

Rusijos kariai taip pat užėmė uždarytą Černobylio atominę elektrinę netrukus po įsiveržimo į Ukrainą, tačiau nuo to laiko ją paliko.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi turėjo apsilankyti Černobylyje antradienį, minint 1986 m. balandžio 26 d. įvykusio sprogimo ir gaisro metines.

Didelė rizika

Rusija liepė pasauliui nenuvertinti nemažos branduolinio karo rizikos ir perspėjo, kad įprastiniai vakarietiški ginklai buvo teisėti taikiniai Ukrainoje, kurios rytuose vyksta mūšiai.

„Dabar rizika yra didelė“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, remdamasis ministerijos interneto svetainėje paskelbto interviu stenograma.

„Nenorėčiau dirbtinai kelti tų rizikų. Daugelis to norėtų. Pavojus rimtas, tikras. Ir mes neturime to nuvertinti“.

S. Lavrovas buvo paklaustas apie tai, kaip svarbu išvengti trečiojo pasaulinio karo ir ar dabartinė padėtis yra panaši į 1962 m. Kubos raketų krizę, kuri yra JAV ir Sovietų Sąjungos santykių žemumas.

Tuo tarpu šeštasis Europos Sąjungos sankcijų paketas Rusijai, reaguojant į jos invaziją į Ukrainą, tikimasi „labai greitai“, antradienį pareiškė bloko energetikos politikos vadovas.

Tiksli paketo data dar nepatvirtinta ir, kaip ir ankstesniems ES sankcijų etapams, jam reikės ES šalių pritarimo, per spaudos konferenciją Varšuvoje sakė ES energetikos komisarė Kadri Simson.

Sekmadienį vizito Kijeve metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas pažadėjo daugiau karinės pagalbos Ukrainai.

JAV valstybės departamentas pirmadienį pasinaudojo nepaprastosios padėties deklaracija, kad patvirtintų galimą 165 mln. USD vertės šaudmenų pardavimą Ukrainai. Pentagonas nurodė, kad pakete gali būti artilerijos šovinių, skirtų haubicoms, tankams ir granatsvaidžiams.

Maskvos ambasadorius Vašingtone liepė Jungtinėms Valstijoms sustabdyti siuntas, perspėdamas, kad Vakarų ginklai kursto konfliktą.

Lavrovas sakė: „Iš esmės NATO dalyvauja kare su Rusija per įgaliotinį ir tą įgaliotinį ginkluoja. Karas reiškia karą“.

Jungtinės Valstijos šią savaitę turėtų surengti daugiau nei 40 šalių susitikimą su Ukraina susijusioms gynybos deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama Kijevo apginklavimui, pranešė JAV pareigūnai.

Didžioji Britanija nurodė, kad bus panaikinti visi tarifai prekėms, įvežamoms į šalį iš Ukrainos pagal esamą laisvosios prekybos susitarimą, ir ji atsiųs naujus greitosios pagalbos automobilius, gaisrines mašinas, medicinos reikmenis ir finansavimą sveikatos ekspertams, kurie padėtų skubios pagalbos tarnyboms.

Rusijos remiamas Ukrainos atsiskyrusio Donecko regiono separatistų lyderis antradienį pareiškė, kad pasiekusi regiono sienas Maskva turėtų pradėti kitą karinės kampanijos Ukrainoje etapą.

Apsiskelbusios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas per Rusijos pokalbių laidą, transliuotą internetu, sakė, kad kitas Rusijos karinės intervencijos etapas buvo itin svarbus po saugumo incidentų už regiono ribų.

Jis paminėjo pirmadienį su Ukraina besiribojančiame Moldovos atsiskyrusiose Padniestrės regione įvykusius sprogimus, taip pat Rusijos kaltinimus, kad Ukrainos pajėgos apšaudė jo pasienio regionus.

„Trumpas, kuriuo [military] operacija pasieks mūsų sienas, mums svarbi norint pradėti kitą jos etapą, kurio reikia po to, ką matėme Padniestrėje ir Rusijos pasienio regionuose“, – naujienų agentūra RIA citavo P. Pushiliną.

Padniestrė

Moldovos prezidentas antradienį sušaukė skubų saugumo posėdį po to, kai du sprogimai apgadino sovietmečio radijo stiebus atsiskyrusiame Padniestrės regione, kur pareigūnai pranešė, kad taikiniu buvo ir karinis dalinys.

Moldovos valdžia jautriai reaguoja į bet kokius didėjančios įtampos ženklus Padniestrėje – nepripažįstamoje Maskvos remiamoje žemės sklype, besiribojančiame su pietvakarių Ukraina. Jame gyvena apie 470 000 žmonių.

Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija Padniestrėje nuolat dislokavo karius. Šiuo metu ten yra apie 1500 karių. Kijevas baiminasi, kad regionas gali būti naudojamas kaip naujų atakų prieš Ukrainą starto aikštelė.

„Ankstų balandžio 26 d. rytą Maiac kaime, Grigoriopolio rajone, nugriaudėjo du sprogimai: pirmasis – 6.40 val., antrasis – 7.05 val.“, – pranešė Padniestrės vidaus reikalų ministerija.

Jokie gyventojai nenukentėjo, tačiau buvo numuštos dvi radijo antenos, transliuojančios Rusijos radiją.

Atskirai Padniestrės Saugumo Taryba pranešė apie „teroristinį išpuolį“ prieš karinį dalinį netoli Tiraspolio miesto, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Daugiau informacijos nepateikė.

Incidentai įvyko po daugybės sprogimų, apie kuriuos pirmadienį vietinė televizija pranešė regiono sostinėje Tiraspolyje Padniestrės valstybės saugumo ministeriją. Vietos pareigūnai sakė, kad pastatą iš granatsvaidžių apšaudė nežinomi užpuolikai.

Moldovos prezidentė Maia Sandu antradienį paragino sušaukti šalies Aukščiausiosios saugumo tarybos posėdį, reaguodama į incidentus.

Pirmadienį Moldovos vyriausybė pareiškė, kad Tiraspolio sprogdinimais buvo siekiama sukurti įtampą regione, kurio ji nekontroliuoja.

Praėjusią savaitę vienas aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnas sakė, kad antrasis Rusijos vadinamos „specialiosios karinės operacijos“ etapas apima planą visiškai kontroliuoti Pietų Ukrainą ir pagerinti jos prieigą prie Padniestrės.

Tvirtas pasipriešinimas

Vasario 24 d. Rusija į Ukrainą pasiuntė dešimtis tūkstančių karių per, jos teigimu, specialią operaciją, kuria siekiama pažeminti savo pietinės kaimynės karinius pajėgumus ir išnaikinti žmones, kuriuos vadino pavojingais nacionalistais. Ukrainos pajėgos surengė griežtą pasipriešinimą, o Vakarai įvedė plačias sankcijas Rusijai, siekdami priversti ją išvesti savo pajėgas.

Rusija dar neužėmė nė vieno didžiausio miesto. Jos kariai buvo priversti trauktis iš Kijevo pakraščių, susidūrę su kietu pasipriešinimu.

„Akivaizdu, kad kiekvieną dieną – o ypač šiandien, kai prasideda trečiasis mūsų pasipriešinimo mėnuo – visiems Ukrainoje rūpi taika, kada viskas baigsis“, – vėlai pirmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiuo metu nėra paprasto atsakymo į tai“.

Nepavykus užimti sostinės Kijevo, Maskva praėjusią savaitę pradėjo masinį puolimą, bandydama užimti rytines provincijas, žinomas kaip Donbasas, o tai, jei pasisektų, susietų prorusiškų separatistų turimą teritoriją rytuose su Krymo regionu, kurį Maskva aneksavo 2014 m.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos raketos sunaikino šešis geležinkelių įrenginius, kurie buvo naudojami tiekti užsienio ginklus Ukrainos pajėgoms rytiniame Donbaso regione. Reuters negalėjo patvirtinti pranešimo.

Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės vadovas pranešė, kad pirmadienį per Rusijos raketų smūgį penkiose Ukrainos geležinkelio stotyse žuvo vienas geležinkelininkas, o keturi buvo sužeisti.

Ukrainos pajėgos atmušė penkias Rusijos atakas ir nukovė kiek daugiau nei 200 Rusijos karių, pranešė Ukrainos karinė vadovybė pietiniame ir rytiniame sektoriuose.

Taip pat buvo sunaikinti penki tankai ir aštuoni šarvuočiai, sakoma jos pranešime.

„Reuters“ negalėjo iš karto patikrinti pranešimų.

Rusijos pajėgos pirmadienį toliau bombardavo ir apšaudė didžiulę Azovstal plieno gamyklą Mariupolyje, kur kovotojai knibždėte knibžda apgulties ir bombardavimo nuniokotame mieste, sakė Ukrainos prezidento padėjėjas Oleksijus Arestovičius.

Maskva pareiškė, kad atidaro humanitarinį koridorių, kad civiliai galėtų išeiti iš gamyklos, tačiau Kijevas teigė, kad susitarimo nepasiekta. – Reuters