Oper pastaruosius 40 metų mūsų miesto aplinkos ir mitybos pokyčiai turėjo didelės įtakos mūsų gyvenimo būdui.
Esame sėslesni, o mūsų mitybos ir miego kokybė yra žemiausia per kelis dešimtmečius. Šie pokyčiai kartu su gyvenimo trukmės pailgėjimu yra susiję su padidėjusiu žmonių, sergančių „kardiometabolinėmis“ ligomis, tokiomis kaip 2 tipo diabetas, širdies ligos, tam tikros vėžio formos ir net tam tikros neurodegeneracinės ligos, skaičius.
Kita kardiometabolinė liga, kuri dažnai skrenda po radaru, yra nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Kepenys yra svarbus maisto virškinimo, energijos apykaitos ir maistinių medžiagų valdymo organas, bendraujantis su žarnynu ir riebaliniu audiniu (pagrindiniu mūsų kūno riebalų komponentu). Tačiau nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra gana tyli liga, nes su ja susijusių simptomų yra nedaug arba jų visai nėra.
Mūsų laboratorija naudoja žmogaus genetiką, kad nustatytų nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos ir jos komplikacijų gydymo ir prevencijos tikslus.
Riebalų kepenų liga ir jos pasekmės
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra liga, kuri vidutiniškai paveikia vienas iš keturių suaugusiųjų ir beveik kas 10 vaikų visame pasaulyje. Liga progresuoja nuo grįžtamųjų iki negrįžtamų stadijų.
Pirmoji stadija apibrėžiama pagal steatozės buvimą (per didelis lipidų susikaupimas kepenyse iki mažiausiai penkių procentų visos kepenų masės). Kitai stadijai, kuri taip pat yra grįžtama, būdingas kepenų ląstelių (vadinamų hepatocitų) uždegimas. Šį uždegimą gali lydėti randų audinys (vadinamas fibroze).
Ligos išsivystymas iki negrįžtamų stadijų, sunkesniais atvejais gali sukelti cirozę ir (arba) kepenų vėžį. Iki 2025 m. nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga bus pagrindinė kepenų nepakankamumo ir transplantacijos priežastis. Tačiau jos komplikacijos neapsiriboja kepenų liga. Tai glaudžiai susijusi su keliomis kitomis kardiometabolinėmis ligomis, tokiomis kaip 2 tipo diabetas ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (pagrindinė nealkoholine suriebėjusių kepenų liga sergančiųjų mirties priežastis).
Kokie yra rizikos veiksniai?
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga vystosi palaipsniui ir gali progresuoti skirtingai, priklausomai nuo genetinių veiksnių ir tam tikrų rizikos veiksnių, įskaitant mitybą.
Pridėto cukraus, pvz., fruktozės, vartojimas saldintuose gėrimuose gali prisidėti prie jo vystymosi. aktyvina medžiagų apykaitos procesą, vadinamą „de novo lipogeneze“, riebalų rūgščių gamyba iš cukraus. Itin perdirbti produktai, įprasti Šiaurės Amerikos dietoje, turi didelį energijos tankį ir suteikia daug cukraus, riebalų ir druskos. Be to, alkoholio vartojimas, net nesant alkoholizmo, gali turėti sinergetinį poveikį kepenų metabolizmui ir paspartinti nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos progresavimą.
Antsvoris taip pat yra nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos rizikos veiksnys: Maždaug pusė nutukusių asmenų (žmonių, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis arba lygus 30) gali susirgti šia liga.. Tačiau nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga dažnai stebima žmonėms, turintiems „sveiko svorio“. Nors KMI gali būti naudinga matuojant didelio kūno svorio pasekmes, vis labiau abejojama jo klinikiniu naudingumu. KMI suteikia mažai informacijos apie riebalinio audinio vietą arba jos visai neteikia: riebalai, esantys pilve, turi daug žalingesnių pasekmių nei rankose, klubuose ar šlaunyse.
Genetiniai veiksniai
Mūsų tyrimų grupė mano, kad genetinių veiksnių, prisidedančių prie lėtinių ligų, tokių kaip nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, nustatymas. leis mums geriau juos suprasti, užkirsti kelią ir gydyti.
Šiuo tikslu atlikome didžiausią iki šiol genetinį šios ligos tyrimą. Mes palyginome 8 434 žmonių, sergančių nealkoholine suriebėjusia kepenų liga, genomo variacijos iš keturių šalių (Estijos, JAV, Suomijos ir Jungtinės Karalystės), o 770 180 nesergančių žmonių.ir nustatė keletą jautrumo genų, įskaitant ryšį tarp geno, vadinamo LPL, ir nealkoholinės riebiosios kepenų ligos. Šis genas, koduojantis fermentą, vadinamą lipoproteinų lipaze, atlieka svarbų vaidmenį kaupiant kraujo lipidus mūsų riebaliniame audinyje. Sutrikus LPL geno veiklai, gali padidėti lipidų nusėdimo kitose kūno vietose, pavyzdžiui, kepenyse, tikimybė.
Šis genetinis tyrimas taip pat leido mums išsiaiškinti riebalinio audinio pasiskirstymo ar lokalizacijos ir nutukimo vaidmenį nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos vystymuisi. Neseniai atliktame tyrime, kuris šiuo metu yra peržiūrimas, mes ištyrėme KMI ir juosmens apimties indėlis į nealkoholinę riebiųjų kepenų ligą. Didesnė juosmens apimtis buvo stipriai susijusi su didesne rizika susirgti nealkoholine suriebėjusia kepenų liga, nepriklausomai nuo KMI. Ir atvirkščiai, vien KMI neturėjo įtakos rizikai, įvertinus juosmens apimtį.
Taigi, ar būtina numesti svorio, kad išvengtumėte suriebėjusių kepenų ligų?
Prevencija ar gydymas?
Nors kai kurie vaistai, vartojami 2 tipo diabetui gydyti, gali sumažinti nealkoholine suriebėjusia kepenų liga sergančių pacientų kepenų uždegimą, šiuo metu nėra specifinio ligos gydymo ar rekomenduojamų papildų.
Manome, kad genų, susijusių su nealkoholine suriebėjusia kepenų liga, nustatymas paspartins jos gydymą. Iki tol perspektyviausias būdas buvo kovoti su rizikos veiksniais, susijusiais su nealkoholine riebiųjų kepenų liga. Įdomu tai, kad keli tyrimai parodė, kad gerinant mitybą ir padidinus fizinį aktyvumą, gali sumažėti kepenų riebalų kaupimasis, nors šie veiksniai buvo susiję su palyginti nedideliu svorio kritimu.
Kaip ir kitų lėtinių visuomenės ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei 2 tipo diabetas, suriebėjusių kepenų ligų galima tam tikru mastu išvengti. Kasdienis aktyvumas, įvairaus maisto gaminimas, miego gerinimas ir laiko prie ekrano ribojimas, itin apdorotų produktų vartojimas ir stresas gali užkirsti kelią arba sulėtinti tokių ligų vystymąsi.
Manome, kad demokratizavus sveikos mitybos prieinamumą ir pakeitus miestų planavimą taip, kad būtų skatinamas aktyvus keliavimas, bus galima sulėtinti tokių ligų progresavimą visoje populiacijoje.
Benoit ArsenaultKvebeko universiteto Kardiologijos ir pulmonologijos instituto tyrimų centro mokslo darbuotojas ir Medicinos katedros docentas, Lavalio universitetas ir Emilė Gobeilklinikinių ir biomedicinos mokslų magistrantė, Lavalio universitetas
Šis straipsnis perspausdintas iš Pokalbis pagal Creative Commons licenciją. Skaityti originalus straipsnis.
Taip pat skaitykite: Indams trūksta vitamino D. Ir ne, vien dieta to nepataisysi
!function(f,b,e,v,n,t,s)
{if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?
n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};
if(!f._fbq)f._fbq=n;n.push=n;n.loaded=!0;n.version=’2.0′;
n.queue=[];t=b.createElement(e);t.async=!0;
t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)[0];
s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,document,’script’,
‘https://connect.facebook.net/en_US/fbevents.js’);
fbq(‘init’, ‘1985006141711121’);
fbq(‘track’, ‘PageView’);
window.fbAsyncInit = function() {
FB.init({
appId : ‘885510301622193’,
cookie : true,
xfbml : true,
version : ‘v2.12’
});
FB.AppEvents.logPageView();
};
(function(d, s, id){
var js, fjs = d.getElementsByTagName(s)[0];
if (d.getElementById(id)) {return;}
js = d.createElement(s); js.id = id;
js.src = “https://connect.facebook.net/en_US/sdk.js”;
fjs.parentNode.insertBefore(js, fjs);
}(document, ‘script’, ‘facebook-jssdk’));
$(document).ready(function(){
$(“.entry-category a:contains(‘ThePrint Hindi’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.tdb-category a:contains(‘The FinePrint’)”).css(“display”, “none”);
$(‘.tdb-entry-category:contains(“The FinePrint”)’).css(“background-color”, “#4722A5”);
$(“.td-tags li a:contains(‘Bloomberg wire’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.tdb-tags li a:contains(‘Bloomberg wire’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.td-tags li a:contains(‘ANI wire’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.tdb-tags li a:contains(‘ANI wire’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.td-tags li a:contains(‘PTI wire’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.tdb-tags li a:contains(‘PTI wire’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.td-tags li a:contains(‘Featured’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.tdb-tags li a:contains(‘Featured’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.td-tags li a:contains(‘SG NI Archive’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.tdb-tags li a:contains(‘SG NI Archive’)”).parent().css(“display”, “none”);
$(“.td-module-meta-info a:contains(‘Sponsored’)”).css(“pointer-events”, “none”);
});
$(document).ready(function(){
if($(“body”).hasClass(“category-defence”))
$(“head”).prepend(”);
});
$(document).ready(function(){
if($(‘article’).hasClass(“category-50-word-edit”))
$(‘meta[name=atdlayout]’).attr(‘content’, ’50word’);
});
$(document).ready(function(){
if($(‘article’).hasClass(“category-my543”))
$(“body”).addClass(“my543”);
});
$(document).ready(function(){
$(‘#comments’).hide();
$(‘#contentsWrapper’).on(‘click’, ‘#view_comment’, function(){
$(this).toggleClass(“display”);
$(this).next(‘#comments’).slideToggle();
});
});
$(document).ready(function() {
if ( $(“#comments .td-comments-title-wrap”).length > 0){
$(‘#view_comment’).show();
} else {
$(‘#view_comment’).hide();
}
});
/*Sticky sidebar without infinite scroll**/
$(function(){
if($(‘body’).is(‘.post-template-default’)){
$(window).on(‘scroll’, function(){
var conetntDivPos = $(‘.content .td-ss-main-content’).offset().top;
var scrollPos = $(window).scrollTop();
if(scrollPos >= conetntDivPos – 100){
$(‘.content .td-pb-span4.td-main-sidebar’).removeClass(‘absolute’);
$(‘.content .td-pb-span4 .td-ss-main-sidebar’).addClass(‘fixed’)
}else{
$(‘.content .td-pb-span4 .td-ss-main-sidebar’).removeClass(‘fixed’);
}
});
}
});
/*for Font resize*/
var cookie = “fontsize”;
var getFontSize = function(){
var value = parseInt($.cookie(cookie))
return value||20;
}
var changeFontSize = function(direction){
var newSize = Math.min(24, Math.max(16, getFontSize()+direction))
$.cookie(cookie, newSize, {expires: 30, path: “https://news.google.com/”, domain : ”});
updateFontSize(newSize)
}
var updateFontSize = function(fontsize){
var style = $(‘#font_size_style’)
if(!style.length){
style = $(”)
$(document.body).append(style)
}
style.text(“.td-post-content p { font-size: “+fontsize+”px; line-height: “+(fontsize + 6)+”px;}”)
}
var initFontSize = function(){
var fontsize = getFontSize()
console.log(fontsize)
updateFontSize(fontsize)
}
$(document).ready(initFontSize);
$(‘#td-outer-wrap’).on( “click”, “#up”, function() {
changeFontSize(1)
});
$(‘#td-outer-wrap’).on( “click”, “#down”, function() {
changeFontSize(-1)
});
function openNav() {
document.getElementById(“myNav”).style.width = “100%”;
}
function closeNav() {
document.getElementById(“myNav”).style.width = “0%”;
}
jQuery(document).ready(function($) {
$(“.overlay-content li”).click(function (a) {
var b = jQuery(a.target);
!b.length || !b.hasClass(“td-element-after”) && !b.hasClass(“td-link-element-after”) || “#” !== b.attr(“href”) && void 0 !== b.attr(“href”) || (a.preventDefault(), a.stopPropagation(), jQuery(this).toggleClass(“td-sub-menu-open”))
});
});
$(document).ready(function () {
size_li = $(“#myList .timeline_post”).length;
x=5;
$(‘#myList div.timeline_post:lt(‘+x+’)’).show();
$(‘#loadMore’).click(function () {
x= (x+10 <= size_li) ? x+10 : size_li;
$('#myList div.timeline_post:lt('+x+')').show(1000);
});
$('#showLess').click(function () {
x=(x-10<0) ? 3 : x-10;
$('#myList .timeline_post').not(':lt('+x+')').hide(1000);
});
});
function rederSurvey() {
document.getElementById("mySidepanel").style.width = "250px";
}
function closeSurvey() {
document.getElementById("mySidepanel").style.width = "0";
}