Fsėdėdamas už prekystalio Kasimpaşa kepyklėlėje, Stambulo darbininkų klasės rajone, Mustafa Kafadaras mato oranžines, baltas ir mėlynas Recepo Tayyipo Erdoğano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) plakatus, kai pučia pavasario vėjas.
Kafadarą ištraukė iš Turkijos ekonomikos krizės – jo pensijos nebeužtenka pagrindinėms išlaidoms padengti. Dabar jis dirba pamainomis kepykloje, kur aprašo, kaip gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo dienos, kol šluoja nuo padėklo trupinius.
„Viskas labai brangu. Nusipirkus būtiniausių daiktų ir apmokėjus sąskaitas, nieko nebelieka“, – sako jis.
Paklaustas, kas atsakingas, jis tamsiai nusijuokia. „Žinote, kas didina infliaciją“, – paslaptingai sako jis, nenorėdamas tiesiogiai išsakyti savo nuomonės apie R. Erdoğano ekonominę politiką. „Ne aš, ne tu, ne kažkas gatvėje, bet kas? Kafadaras paprašė, kad jo vardas būtų pakeistas dėl jo saugumo.
Turkija išgyvena precedento neturinčią finansų krizę. Po to, kai vien pernai lira prarado pusę savo vertės, šalis dabar kovoja su sparčiai augančia infliacija, oficialiai 61,14%.
Kafadaras išdėlioja eiles subtilių pusryčių kepinių – purių apvalių atidarymas užpildytas alyvuogėmis arba šokoladu, Patty ir blizgus pyragas bandelės – kai ateina klientai. Jis man sako, kad kartais su juo susipyksta dėl kainų. Stiklainiai rožinių ir baltų cukruotų migdolų ir visas elegantiškų sluoksniuotų pyragų, papuoštų vaisiais ir šokoladu, prekystalis stovi nepaliestas, o dabar daugeliui šiek tiek per brangus.
„Pakilo cukraus ir kviečių kainos. Kilogramas miltų maišas kainavo 110 lirų [£6.15] dar sausio mėnesį; dabar tai 220 lirų“, – sako jis. Rodydamas į kai kurias pigiausias bandeles, jis priduria: „Negalėjome nustatyti jų kainų pyragas aukščiau, nes žmonės to negali sau leisti“.
Kai Turkijos oficialus infliacijos lygis vasario mėn. sumažėjo 50%, tai buvo dviejų dešimtmečių rekordas ir didžiulė politinė problema vyriausybei. Finansų ministras Nureddinas Nebati anksčiau šį mėnesį tvirtino, kad padidėjimas yra „laikinas“, o R. T. Erdoğanas neseniai pažadėjo apsaugoti turkus nuo infliacijos.
„Kadangi Turkijos ekonomika ruošiasi tapti viena iš 10 geriausių pasaulio ekonomikų, sakėme, kad neprašvaistome šios galimybės neatsargiais ir neapgalvotais žingsniais“, – sakė jis. „Išsisuksime iš šios padėties taip, kad mūsų piliečiai nesutraiškytų infliacijos.
Didėjanti infliacija yra susijusi su vyriausybės pastangomis radikaliai pertvarkyti Turkijos ekonomiką, išlaikyti žemas palūkanų normas tikint, kad tai paskatins ir padidinti gamybą – prieš daugumos ekspertų patarimus. Taip pat yra buvę dažnai keičiasi pagrindiniai centrinio banko darbuotojai – Dabar per trejus metus Turkija turėjo keturis centrinio banko vadovus.
„Taip, visi patiria infliaciją visame pasaulyje, bet Turkija patiria ją beveik keturis ar penkis kartus didesnę nei kitose šalyse“, – sako Stambulo Kadir Has universiteto ekonomistas Alpas Erinças Yeldanas.
„Tai įvyko po daugybės politikos klaidų ir ambicingų ekspansinių projektų, įskaitant ekonominę politiką, kuri vengia gravitacijos taisyklių.
Infliacijos lygis tapo savaime politine problema: sausio mėnesį Erdoğanas atleido oficialios šalies statistikos agentūros TÜİK vadovą, supykęs, kad oficialūs praėjusių metų infliacijos duomenys buvo rekordiškai aukšti. Nepriklausoma ekonominių tyrimų grupė „Enag“, stebinti Turkijos infliacijos lygį naudodama tuos pačius rodiklius, kaip ir vyriausybė, skaičiuoja, kad tikroji infliacija kovo mėnesį buvo 142,63 proc. „Šimtas keturiasdešimt du procentai yra hiperinfliacija, be jokios abejonės. sako Yeldan. Nuo tada, kai kylančios kainos pradėjo kandžioti praėjusį rugsėjį, Enago realios infliacijos skaičiavimai nuolat buvo dvigubai didesni už oficialų kursą, priduria jis.
Turkijos finansų krizę dar labiau apsunkino Rusijos invazija Ukraina, o tai padidino pasaulines maisto, ypač kviečių, kainas. Liros smukimas dolerio atžvilgiu jau turėjo įtakos Turkijos galimybėms importuoti kviečius, tačiau Ukrainos atsargų praradimas privertė ją ieškoti alternatyvų, įskaitant panirimą į savo atsargas.
„Vasario mėn. sumokėjau 1 000 lirų elektros sąskaitą tik už šiuos du aparatus“, – sako Mehmetas Aslanas, rodydamas į du šaldytuvus, kuriuose yra sūdyta mėsa, sūris ir putlūs geltoni sviesto gabaliukai iš Rizės miesto, iš kurio yra kilusi jo šeima (kaip. daro Erdogano). Praėjusį Ramadaną Aslanas sako, kad jo parduotuvė parduodavo 6 000–7 000 lirų per dieną; šiemet jam pasisekė, jei sumuš 1500 lirų.
„Žmonės kuria kainas“, – priduria jis, rodydamas į didelį indelį medaus. „Galėčiau uždirbti 400 lirų [£21] ir niekas nieko nesakys. Galėčiau uždirbti net 500.
Vis dėlto Aslanas nelinkęs kaltinti vyriausybės dėl dabartinės padėties. „Infliacija dabar nebevaldoma vyriausybės“, – sako jis. „Nesu patenkintas kainomis. Kaltinu gyventojus – Erdoğanas to nekontroliuoja ir visi bando jį nuversti.
Turkijos pastangos rasti diplomatinį karo Ukrainoje sprendimą – grąžinti Erdoğaną į pasaulinę areną kaip valstybės veikėją, o ne trokštantį autokratą – padėjo išsklaidyti dalį kritikos. Jo asmeninio pritarimo reitingas kovą išaugo iki 43,3%, o AKP balsų dalis padidėjo 3%, teigia apklausų organizacija „Metropoll“.
Tačiau apklausos taip pat parodė, kad daugiau nei pusė – 53,6 proc. – Turkijos piliečių dar tik sugebėjo patenkinti būtiniausius poreikius praėjusią gegužę, o ketvirtadalis teigė negalintys padengti būtinųjų išlaidų. Anksčiau šiais metais pristatymo ir prekybos centrų darbuotojai surengė ilgalaikius streikus, reikalaudami padidinti atlyginimus atsižvelgiant į infliaciją.
Energijos sąnaudos Turkijoje pradėjo didėti šių metų pradžioje, tačiau, kaip ir dėl kviečių kainų, Rusijos invazija į Ukrainą jos smarkiai išaugo. Apie trečdalį savo dujų Turkija importuoja iš Rusijos. Valstybės valdomas vamzdynų operatorius „Botas“ šį mėnesį pranešė, kad dujos elektros gamybai brangs beveik 45 proc., pramonei – 50 proc., o namų ūkiams – 35 proc.
Kainoms kylant, opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Kemalas Kılıçdaroğlu prieš kamerą pareiškė, kad nemokės savo sąskaitos už elektrą, kol Erdoganas nesumažins kainų. AKP pareigūnai tai pavadino „provokacija“.
Paprasti turkai tebėra „susirūpinę ekonomika“, sako opozicinės partijos „İyi“ ekonomistas Ekremas Cunedioğlu. Ji tikisi įtikinti Turkijos visuomenę, kad ji gali sutvarkyti ekonomiką, nes artėja rinkimai, kurie turi vykti iki 2023 m. arba anksčiau. „Tai, ką matome iš duomenų, yra didėjantis gilus skurdas, ty pajamos, neatitinkančios pagrindinių poreikių. Kitais metais infliacija gali sumažėti, tačiau vis didėjantį skurdą bus sunkiau išspręsti.
Pinar Duru, kuri vadovauja prabangiai kepyklai turtingame Stambulo Cihangiro rajone, sako, kad pradėjo kepti duoną tik pagal užsakymą, o savo parduotuvę atidarė retesniu laiku, kad taupytų energiją.
„Nuo spalio mėnesio infliacija pradėjo smarkiai smogti“, – sako ji. „Gaminu brioche, ir viskas, kiaušiniai, miltai, cukrus, sviestas… staiga pakilo. Dar ir dabar taip daro, kasdien – vieną dieną tikrinu kiaušinių kainą, o kitą dieną jau kitaip.
Duru priduria, kad Turkijos pastangos rasti sprendimą Ukrainoje ir potencialiai sumažinti maisto kainas neduoda paguodos. „Man tai neteikia jokio paguodos ar blaškymosi – aš gyvenu su kainomis įprastame gyvenime, mano draugai taip pat. Taip, mes kalbame apie karą, bet šiuo metu kalbame tik apie infliaciją“, – sako ji. Kainos keičiasi kasdien ir visi bijo dėl savo ateities, priduria ji. „Jei nematysiu, kad doleris krenta, nesijaučiu patogiai ar saugiai.