Žemės dieną klimato aktyvistai ragina uždrausti pirkti rusišką naftą

Briuselis, balandžio 22 d. (Reuters). Klimato kaitos kovotojai penktadienį surengė protestų bangą Žemės dienos proga, reikalaudami, pavyzdžiui, nedelsiant sustabdyti Rusijos naftos ir dujų importą į Europą ir baigti statyti iškastinio kuro infrastruktūrą.

Europoje aktyvistai Berlyne, Varšuvoje, Briuselyje ir kitur nusitaikė į Vokietijos vyriausybės ar ambasadų pastatus. Vokietija yra viena iš Europos Sąjungos šalių, prieštaraujančių Rusijos naftos ir dujų embargai, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, nes baiminasi, kad bus padaryta žala jų ekonomikai.

Maždaug 50 aktyvistų prie Vokietijos atstovybės Europos Sąjungoje Briuselyje skandavo „būk drąsus kaip Ukraina“, kai kurie gulėjo ant grindų, apsimesdami mirusiais, apsivynioję Ukrainos vėliavomis ir nudažytais drabužiais, kad atrodytų kruvini.

Briuselio protesto aktyvistė iš Ukrainos Nastya Pavlenko teigė, kad pinigai, išleisti Rusijos iškastiniam kurui, skatina ir klimato kaitą, ir karą Ukrainoje.

„Nėra pinigų, vertų vaikų, kurie šiuo metu miršta Ukrainoje, ir žmonių, kurie bus perkelti ir nužudyti dėl klimato kaitos, gyvybių“, – sakė ji „Reuters“.

Maždaug tuzinas aktyvistų vakarų Ukrainos Lvovo mieste taip pat surengė protestą su plakatais su užrašu „embargo dabar“. Šią savaitę kai kurios Lvovo vietos nukentėjo nuo Rusijos raketų smūgių, per kuriuos žuvo septyni žmonės.

Pilietinės visuomenės grupės „EcoAction“ vadovė ir viena iš protestuojančių Lvove Natalija Gozak sakė, kad Europos politikai turi rinktis tarp embargo ekonominių „nepatogumų“ ir ukrainiečių mirties.

Jungtinėse Valstijose „Extinction Rebellion“ grupės aktyvistai blokavo Niujorko laikraščių spausdinimo įmonę, kad ragintų žiniasklaidą daugiau nušviesti klimato kaitą.

Jaunimas protestuotojai taip pat susirinko tokiose vietose kaip Bankokas ir Stokholmas, kur švedų aktyvistė Greta Thunberg prisijungė prie mokyklos streiko – kassavaitinio protesto, kurį ji pradėjo būdama viena studentė 2018 m., reikalaudama skubių veiksmų klimato kaitai spręsti.

O Londone „Extinction Rebellion“ aktyvistai, apsirengę naftos dėmėmis, protestavo prie „Vanguard“ – antrojo pagal dydį turto valdytojo ir didžiausio investuotojo į anglį, turinčio daugiau nei 300 mlrd. USD iškastinio kuro – biurų. Aktyvistai teigė norintys atkreipti dėmesį į bendrovės investicijas, kurios iš esmės „paskrido po radaru“.

Protestais siekiama sustiprinti reikalavimus imtis klimato kaitos veiksmų Žemės dieną, kai žmonės visame pasaulyje švenčia ir sutelkia paramą aplinkos apsaugai. Jie ateina praėjus trims savaitėms po JT klimato mokslininko ataskaitos perspėjo lieka mažai laiko pakankamai suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad būtų išvengta blogiausio klimato kaitos poveikio.

Nuo vasario 24 d. Maskvos invazijos į Ukrainą ES išleido daugiau nei 38 mlrd. eurų (41,2 mlrd. USD) Rusijos iškastinio kuro importui.

27 ES šalys susitarė nuo rugpjūčio uždrausti rusiškų anglių importą, nes tai yra dalis plačių sankcijų, nukreiptų ir prieš Rusijos bankus ir verslo magnatus.

Šalys, įskaitant Italiją ir Vokietiją, pareiškė, kad per kelerius metus gali atpratinti nuo rusiškų dujų, o kai kurios Europos bendrovės jau savo noru vengia rusiškos naftos, kad išvengtų žalos reputacijai ar galimų teisinių problemų.

Tačiau ES valstybės nesutaria, ar nedelsiant įvesti visišką embargą rusiškam kurui, o tai, pasak Vokietijos ir Vengrijos, pakenktų jų ekonomikai. ES 40 % dujų gauna iš Rusijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad dujų embargas karo nenutrauks.

„Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas būtų atviras ekonominiams argumentams, jis niekada nebūtų pradėjęs šio beprotiško karo“, – sakė jis „Der Spiegel“.

Varšuvoje gyvenanti klimato aktyvistė Dominika Lasota (20 m.) teigė, kad jaunimo judėjimas „Penktadieniai ateičiai“ pakeis savo požiūrį ir surengs mažesnius veiksmus, nukreiptus į konkrečias vyriausybes, prieštaraujančias sankcijoms iškastiniam kurui, o ne organizuos didžiulius gatvių protestus, kurie per pastaruosius metus pritraukė šimtus tūkstančių žmonių. padėjo atkreipti tarptautinį dėmesį į klimato kaitą.

“Dabar karo metas. Turime ruoštis ilgesniam maratonui”, – sakė Lasota. „Karas nesibaigs paskutine bomba, kuri kris…, jis baigsis, kai tik baigsime [fossil fuel] pramonė ir už jos esanti sistema“.

Ukrainos nevyriausybinės organizacijos penktadienį taip pat išsiuntė laišką Vokietijos parlamentui, reikalaudamos, kad šalis nustotų pirkti rusišką naftą ir dujas.

„Vokietija yra viena pagrindinių jos vartotojų, taigi ir pagrindinė karo Ukrainoje rėmėja“, – sakoma laiške. „Norint įvesti visišką Rusijos naftos ir dujų embargą, reikia tik tam tikros politinės valios ir humaniškumo“.

(1 doleris = 0,9221 euro)

Kate Abnett reportažas; Papildomi Gloria Dickie ir Simono Jessop reportažai Londone; Montavo Katy Daigle, Markas Heinrichas, Emelia Sithole-Matarise ir Diane Craft

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.